Kinų pradžiamokslis atvedė iki mokytojavimo

Tolimoji Kinija daugeliui lietuvių – taip ir nepažintas kraštas. Tik ne šiaulietei Kristinai Budrytei. „Kiek kartų ten esu buvusi, jau nebesuskaičiuoju“, – prisipažįsta mergina. Prisijaukinusi Kinijoje vartojamus hieroglifus, dabar lietuvė siekia šiauliečius supažindinti su kinų kalba.

Dovanų – kinų kalbos pradžiamokslis

Kristinos žvilgsnis į Kiniją nukrypo dar prieš dešimtmetį. Iki tol mažai rūpėjusi šalis jai tapo artimesnė po lemtingos gimtadienio dovanos. Mergina mena tąsyk iš tetos gavusi kinų kalbos pradžiamokslio kompaktinį diską.

Ėmusi gilintis į hieroglifų paslaptis, Kristina suvokė, kad jai įdomus šis tolimas kraštas. O juk tam, kad geriau suprastum kalbą, padeda žinios apie tos šalies kultūrą, žmones ir pan. „Vos pradėjus mokytis kinų kalbos, po truputį pradėjau ieškoti informacijos internete apie pačią šalį. Per televiziją rodyti labai gražūs vaizdai ir vaizdo įrašai apie Kiniją vis stiprino norą daugiau sužinoti apie dar nepažintą kraštą. Smalsumas vis labiau ir labiau ėmė viršų“, – pasakoja pašnekovė.

Nors šie kinų rašto ženklai mums labai tolimi ir net nesuvokiame, kaip juos rašyti ir skaityti, tačiau Kristinai šis iššūkis patiko ir net nebuvo labai sunkus. „Kadangi hieroglifus rašyti labai įdomu ir jų rašymas atpalaiduoja, tai man netruko juos prisijaukinti. Įvardyti tikslų laiką sunkoka…“ – atvirauja Kristina.

Studijos Kinijoje

Pramokus kinų kalbos, mergina panoro pati nuvykti į šią išsvajotą šalį. Sako, pirmą sykį nebuvo taip sunku dėl to, jog Pekino oro uoste ją pasitiko susirašinėjimo draugas, kuris padėjo susiorientuoti nepažįstamoje šalyje. O štai vėlesni kartai Kinijoje pareikalavo daugiau pastangų – teko ir vertimo programas pasitelkti į pagalbą.

„Ne vien pirmoji kelionė į Kiniją, bet ir visi kiti kartai visuomet išliks mano atmintyje. Jau prieš skrendant ten, buvau nuteikusi save tam, kad susidursiu siu didžiuliu kalbos barjeru, tam tikrą laiką nieko nesuprasiu ir nesvarbu, kiek laiko praleidau, mokydamasi kinų kalbos prieš pirmąją kelionę į Kiniją. Vėliau, kai palydos nebeturėjau, buvo sunkiau, nes daugelis kinų nekalba angliškai, tekdavo naudotis įvairiomis vertimo programėlėmis“, – pasakoja šiaulietė.

Anot Kristinos, suskaičiuoti, kiek kartų viešėjo Kinijoje, jau per sunku. Pernai Vilniaus universitete ji baigė Azijos studijas, o iki tol dar trejus metus pagal mainų programą studijavo skirtingose Kinijos provincijose – kiekvienoje praleido po metus.

„Kinijos universitetuose esu užbaigusi mainų programas. Studijos su stipendija leido man pamatyti savo svajonių kraštą iš arčiau, labai praturtino mano gyvenimą bei padėjo pakankamai gerai įvaldyti bendrinę kinų kalbą (mandarinų dialektą)“, – sako pašnekovė.

Mergina priduria, kad prieš keletą metų prasidėjusi pandemija ją užklupo pačioje Kinijoje, tad svečioje šalyje buvo priversta pasilikti ilgiau: „Per 2020 metų žiemos atostogas su drauge keliavome po Vietnamą. Vos sugrįžus į draugės gimtinę Qingdao mieste, Kiniją sukaustė COVID-19 pandemija. Nebegalėjau įprastai tęsti studijų Guangxi etninių mažumų universitete, tad mainų programos studijas baigiau nuotoliu. Per tą laiką mokiau vaikus anglų kalbos ikimokyklinėje įstaigoje.“

Ilgėjosi ramybės

Lietuvė šalyje, kur gyventojų skaičius siekia beveik 1,5 milijardo (2021 m. duomenimis, – aut. past.), sako perėjusi keletą skirtingų jausmų etapų. „Iš pradžių toks didelis žmonių srautas džiugino, skatino jaustis pastoviame judesyje, tačiau ilgainiui tai pradėjo varginti. Vis labiau pasiilgdavau ramybės ir tylos“, – emocijų kaitą, pagyvenus didžiausioje pagal gyventojų skaičių valstybėje, atskleidžia pašnekovė.

Nepaisant to, kad kinai lietuvei atrodo draugiški, paslaugūs ir geranoriški, žinoma, neišvengta įvairių kuriozų ir nesusipratimų. Kristina mena vieną iš jų, nutikusį vos antrą viešnagės Kinijoje dieną:

„Vienas iš įsimintiniausių nesusipratimų yra nutikęs dėl vietinių kinų tarmės. Antrąją dieną po atvykimo susiruošiau į turgų. Pasiėmusi reikiamus daiktus, sumokėjau pardavėjui, tačiau, susiruošus grįžti į studentų bendrabutį, pardavėjas, laikydamas mano ranką, nepaliaujamai kartojo žodį „sы“, „sы“, „sы“. Kinų kalboje žodis 四 „sы“ reiškia skaičių 4. Yra ir kitas skaičius 十 šы, reiškiantis skaičių 10, tačiau tąkart pardavėjas, šnekėjęs tarmiškai, ketvertą pavertė dešimtimi ir iš manęs reikalavo dešimties juanių (nacionalinė Kinijos valiuta). Aš, nesuprasdama, ko iš manęs reikalaujama, pasitelkusi rankų gestus ir klausiu: „Tai visgi 4 „sы“ ar 10 „sы?“ Vis dėlto teko mokėti 10 juanių ir, galų gale, apsipirkusi grįžau į bendrabutį.“

Kinų kalba šiauliečiams

Azijos studijas baigusi Kristina įgytas žinias ir patirtį, pasisemtą Kinijoje, siekia perduoti lietuviams. Mergina veda kinų kalbos ir Kinijos mokymus „Kinų K&K Šiaulių JJG“ Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje. Pasak jos, mokymai skirti visai ugdymo įstaigos bendruomenei.

„Manau, kad ką išmoksi – ant pečių nenešiosi. Bet kokia gera patirtis gyvenime yra sveikintina. Viliuosi, kad lankantieji mano mokymus išsineš kažką asmeniškai sau naudinga ir kas čia žino, kada ateityje įgytos žinios jiems pasitarnaus“, – ateiti susipažinti su kinų kalba kviečia mokymų vadovė.

Beje, ši mokykla jai sava – Kristina pati yra janonietė. „Kadangi savo vaizduotėje susidėliojau visą veiksmų planą, tiksliai žinojau, ko noriu, ir kryptingai jo laikiausi, ėjau link to, tad šį norą įgyvendinti pavyko be didesnių sunkumų“, – apie mokymų idėjos kelią atvirauja pašnekovė.

Pasirinkusi Aziją kaip savo domėjimosi ir studijų sritį, ji tiki, kad savo patirtimi prisidės prie šviesesnės Lietuvos likimo. „Lietuva – marga, tad ir įvairių profesijų bei patirčių turintys lietuviai kuria šviesesnę Lietuvos ateitį. Tikiu, kad yra lietuvių, kuriems kinų kalba ir žinios apie Aziją praverčia darbo aplinkoje, praplečia visuomenės kompetencijų ratą“, – sako Kristina.

Kol kas apie savo tolimesnius planus pašnekovė pernelyg neatvirauja, tačiau svajoja pažinti dar daugiau Kinijos: „Visuomet viliuosi, kad turėsiu dar daugiau galimybių nuvažiuoti ir pabuvoti tose Kinijos vietose, kur dar nebuvau įžengusi, tačiau dėl užsitęsusios pandemijos šiuos planus ir svajones teks nukelti vėlesniam laikui.“