Kino režisierius J. Renckas: Kaune matome unikalų istorinį kontekstą ir kur kas ryškesnį charakterį

Gatve zujantys seni rusiški „Zaporožiečiai“, „Moskvičiai“, „Žiguliai“ bei „Volgos“ ir pro šalį žingsniuojantys sovietmetį menančia apranga vilkintys statistai. Tokios scenos liudininkais šią savaitę galėjo tapti kauniečiai Kęstučio gatvėje.

Madonnos, Robbie Williamso, Kylie Minogue, Davido Bowie bei kitų populiarių atlikėjų vaizdo klipus, garsių prekės ženklų TV reklamas ir plačiai žinomus serialus kūręs švedų kilmės režisierius Johanas Renckas sako Lietuvą atradęs visiškai netikėtai. Savo naujausiam darbui - kino juostai „Černobylis“ - svarbiausių scenų vietas jis pasirinko Kaune.

Antrą mėnesį šiame mieste vykstantys kino juostos „Černobylis“ filmavimo darbai - vienas skambiausių kada nors Lietuvoje filmuotų kino projektų. Jo kūrėjai sako čia atradę unikalias vietas pagrindinėms filmo scenoms. Visa tai leido nusikelti tris dešimtmečius atgal, kuomet pasaulį sukrėtė žinia apie katastrofą Černobylio atominėje elektrinėje.

Ant Kęstučio gatvės 27-ojo pastato anksčiau kabėjusią Kauno technologijos universiteto Mechanikos fakulteto iškabą laikinai pakeitė užrašas rusų kalba, skelbiantis apie čia įsikūrusią 6-ąją klinikinę Maskvos miesto ligoninę.

Būtent į šią įstaigą Rusijos sostinėje prieš 31 metus buvo vežami per Černobylio atominės elektrinės avariją nuo radiacijos labiausiai nukentėję gelbėtojai ir ugniagesiai. Šįkart ji atkurta Kaune, kur nuo balandžio pradžios intensyviai dirba tarptautinė kino kūrėjų komanda. Vėliau filmavimo aikštelė persikėlė į KTU VIII rūmų vidų, kur pagal senas fotografijas atkurtos to meto ligoninės patalpos. Dar anksčiau filmuota Kauno valstybinėje filharmonijos Didžiojoje salėje, filmavimo aikštelės taip pat buvo laikinai įrengtos ant tilto netoli Petrašiūnų vandenvietės ir viename autentiškai apstatytame bute Vytauto prospekte. Tolesnių scenų filmavimai yra suplanuoti buvusios radijo gamyklos kieme, ties Savanorių prospekto ir Žemaičių gatvės sankirta.

„Labas!“ - į filmavimo aikštelę atvykusį Kauno merą Visvaldą Matijošaitį lietuviškai pasisveikino filmo režisierius J. Renckas. Jau po akimirkos puikiai nusiteikęs kino kūrėjas tarė „ačiū“ užsukusiems svečiams už simbolinę, tačiau jam labai vertingą dovaną - Kauno „Žalgirio“ marškinėlius su J. Rencko pavarde bei jo mėgstamiausiu skaičiumi - 3. Jis garsėja kaip didelis sporto gerbėjas ir yra matęs filmą „Kita svajonių komanda“, todėl gerai supranta lietuvių aistrą krepšiniui.

Iš Švedijos kilęs, o pastaruosius 15 metų Niujorke gyvenantis kino kūrėjas prisipažino iki šiol menkai pažinojęs Lietuvą. Pirmą kartą mūsų šalyje jis apsilankė pernai spalį, kai pradėjo dairytis vietų filmavimams.

„Žvalgėmės po visą Lietuvą, bet ypač susidomėjome būtent Kaunu, nes čia pajutome kažką išskirtinio. Kaune matome unikalų istorinį kontekstą ir kur kas ryškesnį charakterį. Daugeliui valstybių būdinga, jog pagrindinis šalies miestas tarsi yra oficialioji sostinė, bet tikrasis kultūrinis gyvenimas verda kitur. Pavyzdžiui, Anglijoje sostinė yra Londonas, o kultūriniais centrais galėtume laikyti Mančesterį, Liverpulį ar kitus miestus. Prancūzijoje turime Paryžių, o greta jo - Marselį.

Tie kiti miestai dažnai pasižymi išskirtine energija ir tai išryškina visos šalies identitetą, kultūrinius akcentus. Sostinės dažnai būna pernelyg susirūpinusios, kad žūtbūt atitiktų pagrindinių šalies miestų standartus, o štai Kaunui šiuo atveju tai nerūpi, nes jis tiesiog nori būti Kaunas“, - apie savo įspūdžius bei apsisprendimą pagrindines „Černobylio“ scenas filmuoti mūsų mieste kalbėjo režisierius J. Renckas.

Kaunas, anot režisieriaus, su savo architektūra ir kultūriniu paveldu - fantastiškas. Senamiestis ir kitos erdvės kūrėjams vizualiai suteikia itin platų pasirinkimą. Čia nėra plastikinių langų, o paveldas išsaugotas ir prižiūrėtas. Kadre jis atrodo nuostabiai, todėl režisieriui visa tai tapo maloniu atradimu.

„Esame sužavėti galimybe pradėti „Černobylio“ filmavimo darbus Kaune. To nebūtume pasiekę be Kauno miesto savivaldybės paramos. Naudodamasi proga, HBO, „Sky Atlantic“, „Sister Pictures“ ir „Mighty Mint“ kompanijų vardu noriu padėkoti Kauno žmonėms už svetingumą filmuojant šio puikaus miesto gatvėse“, - kalbėjo pagrindinė filmo prodiuserė Sannė Wohlenberg.

Penkių dalių serialas „Černobylis“ žiūrovams primins daugiau kaip prieš tris dešimtmečius visą pasaulį sukrėtusią Černobylio atominės elektrinės avariją. Tikrais įvykiais paremta drama ne tik atgaivins jau žinomus faktus, bet ir papasakos sukrečiančias šios nelaimės tiesiogiai paliestų žmonių istorijas. Tikrieji šios istorijos herojai - mokslininkai, eiliniai elektrinės darbuotojai, lemtingą naktį budėję ugniagesiai bei medikai, „savanoriauti“ priversti kariai ir kalnakasiai.

Jautrią „Černobylio“ istoriją prodiusuoti ėmėsi žinoma kompanija HBO, galinti pasigirti pasaulinės šlovės sulaukusiais ir apdovanojimus pelniusiais darbais - serialais „Sostų karai“ („Game of Thrones“), „Nekaltas melas („Big Little Lies“), „Tikras detektyvas“ („True Detective“) ir kitais. Pasak prodiuserių, Kaune galima filmuoti ne vien „Černobylį“, bet ir bet kurį pasaulio didmiestį bet kokiu laikotarpiu.

„Kaune kamera gali suktis 360 laipsnių kampu, nes tai - išties kinematografinis miestas, kuriame nesi apribotas vienu rakursu. Kaip bebūtų keista, šįkart čia sukūrėme Maskvą“, - komplimentų Kaunui pažėrė žinoma Lietuvos kino prodiuserė Lineta Mišeikytė. Jos nuomone, Kauno kino biuras savo darbu atitinka aukščiausius šių dienų kino pramonės standartus, o veikdamas išvien su miesto savivaldybe, turi didžiulį potencialą sudominti dar didesnius projektus. „Nuoširdžiai tikiu, kad tai yra didelių perspektyvų pradžia visam miestui“, - sakė prodiuserė.

„Kaunas tampa vis svarbesniu žaidėju kino industrijoje nebe nacionaliniu, bet tarptautiniu lygiu. Pritraukdami tokio masto projektus, mes įrodėme, kad esame patrauklus ir draugiškas miestas kino kūrėjams. Tai - didelė nauda miestui ne vien finansiškai, bet ir iš rinkodaros pusės. Džiaugiamės galėdami būtent Kaune priimti filmo „Černobylis“ kūrėjus, neabejojame, kad tai tik pradžia dar didesniems pasaulinio garso kino projektams, kurių irgi laukiame čia“, - sakė Kauno filmų biuro vadovas Aurelijus Silkinis.

Birutė Mačienė (ELTA)