Kino pavasaris. Filmo apžvalga: „Tapytoja ir vagis“ (2020)

Virtualioje erdvėje startavęs Kino Pavasaris | Vilnius International Film Festival prie ekranų subūrė gilaus, kitokio kino mėgėjus. Vienas iš festivalio programos filmų „Tapytoja ir vagis“ – neįtikėtinai jautri dokumentika ir nepamirštamas pasakojimas, kurį išgirdęs suabejoji – nejauti taip nutinka ir realiame gyvenime, ne tik kine?

Puikių kritikų įvertinimų sulaukęs norvegų dokumentinis filmas apie netikėtą draugystę tarp dailininkės ir jos paveikslus pavogusio vagies apima kelių metų laikotarpį. 2015-ųjų balandį du brangiausi talentingos menininkės paveikslai vidury baltos dienos pavagiami iš vienos Oslo galerijos vitrinos. Nors vagys greitai sugaunami, paveikslai dingsta be žinios. Norėdama išsiaiškinti tiesą, tapytoja Barbora Kysilkova užmezga draugystę su vienu iš plėšimo dalyvių – Karlu Bertilu Nordlandu.

Jaunas norvegų režisierius Benjaminas Ree istorija susidomėjo perskaitęs apie vagystę internete, o istoriją filmuoti jis pradėjo tuomet, kai Barbora netikėtai pakvietė savo paveikslų vagį pozuoti portretui. Susitikimų metu gimę pokalbiai – nuo kasdienio gyvenimo temų iki filosofinių apmąstymų – sukūrė pagrindą netikėtai draugystei tarp dviejų skirtingų žmonių, atradusių bendrumo jausmą per meno prizmę.

„Nuo tos akimirkos, kaip pradėjau filmuoti, norėjau ištyrinėti sudėtingą draugystę tarp tapytojos ir vagies. Du klausimai tapo varomąja jėga: ką žmonės daro, jog būtų pastebėti ir įvertinti, ir kodėl mes padedame kitiems? Tikiuosi, jog man šiame filme pavyko iškelti šiuos intriguojančius klausimus, apie kuriuos jūs galvosite dar ilgai po jo pabaigos“, – sako filmo režisierius.

Ir jam tai pavyko. Nors iš pradžių Benjaminas Ree planavo kurti trumpametražę dokumentiką, planai apvirto aukštyn kojomis, kai Karlas Bertilas pirmą kartą gyvai pamatė nutapytą savo paveikslą. Juostoje įamžinta jo širdį drebinanti reakcija, kurią būtina pamatyti patiems – nuostaba, išgąstis ir galiausiai... ašaros. Tai pirmas kartas gyvenime, kai jį iš tiesų pamatė kitas žmogus – moteris, kuri, nepaisant jai padarytų blogybių, Karlo nenuteisė ir nesumenkino.

Pusę kūno išsitatuiravęs, su priklausomybe nuo narkotikų kovojantis ir vidinių demonų draskomas vagis vietomis yra toks vaikiškai jautrus ir pažeidžiamas, kad oda pagaugais eina. „Kodėl tu pavogei mano paveikslus?“ – pirmo susitikimo metu teismo salėje jo paklausė Barbora. „Nes jie buvo gražūs“, – atsakė jis.

Tikra, jautru, nepamirštama.

Filmą pažiūrėti „Kino pavasaris“ platformoje galite iki balandžio 5 dienos.

Apžvalgos autorė Monika Viliušytė

IMDB

Kas gero ekranuose?