Kino filmai supažindins su Švedijos Šindleriu – Rauliu Valenbergu

Liepos 19 d., 25 d., rugpjūčio 2 d., 8 d. 17 val. Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) parodoje „Raoulis Wallenbergas: Aš neturiu kito pasirinkmo“ bus rodomi du kino filmai. Švedijos ambasada, norėdama skleisti žinią apie Pasaulio tautų teisuolį R. Valenbergą, parengė parodą, kuri birželį buvo pristatyta Chaimo Frenkelio viloje. Atskleisti dramatišką Švedijos diplomato gyvenimą taip pat padės muziejaus kino salėje „Kapitol“ rodomi filmai: Good Evening Mr. Wallenberg / Labas vakaras, pone Valenbergai (vaidybinis) ir Raoul Wallenberg’s War / Raulio Valenbergo karas (dokumentinis). Paroda eksponuojama iki rugpjūčio 15 d. Filmų seansai nemokami.

Raulis Valenbergas – (1912-08-04–?) – švedų diplomatas, vadinamas Švedijos Šindleriu, II Pasaulinio karo metais nuo mirties išgelbėjęs tūkstančius Vengrijos žydų. Pasaulio tautų teisuolis. Studijavo Mičigano universitete architektūrą, 1936 m. išvyko mokytis verslo į Haifą (tuometę Palestiną). Gyvendamas ten greitai pajuto nacistų grėsmę Europos žydams. 1939 m. grįžo į Švediją ir tapo vieno Vengrijos žydo verslo partneriu. Trisdešimt vienerių metų R. Valenbergas buvo įtrauktas į amerikiečių planą užkirsti kelią žydų naikinimui. Keliaudamas kaip Švedijos diplomatas, remiamas amerikiečių, R. Valenbergas atvyko į Budapeštą. Jo užduotis buvo išgelbėti kiek galima daugiau pasmerktųjų mirti žydų. Tuo tikslu jis pradėjo išdavinėti žydams „apsauginius pasus“. Tokį pasą turintis asmuo galėjo repatrijuoti į neutralią Švediją, jį globojo Švedijos karališkoji diplomatinė misija Budapešte. R. Valenbergas taip pat priglausdavo žydus Švedijos išpirktuose bei šios šalies teritorija paskelbtuose pastatuose, o netrukus sukūrė organizaciją, į kurią įėjo 335 paprasti žmonės ir 40 gydytojų. Organizacija įsteigė ir prižiūrėjo dvi ligonines, vargšų valgyklas ir vaikų lopšelius. Karo pabaigoje gyvų liko apie 120 000 Vengrijos žydų, iš kurių apie 20 000 išgelbėjo R. Valenbergas. 1945 m. sausio mėn. R. Valenbergas buvo suimtas sovietų slaptosios milicijos NKVD. Jam pradingus, jo likimas tapo viena opiausių problemų tarp Vakarų ir Sovietų Sąjungos. R. Valebergas tapo pirmąja Šaltojo karo auka. 1947 m. rugpjūtį Švedijos ambasadoriui Maskvoje buvo pranešta, kad R. Valenbergo Sovietų Sąjungoje nėra. Budapešte buvo siekiama, kad R. Valenbergui būtų pastatytas paminklas už nuopelnus gelbėjant žmones. Prie siūlymų suteikti jam Nobelio taikos premiją prisidėjo ir pats Albertas Einšteinas.

1956 m. Sovietų Sąjunga prisipažino, kad, pasibaigus karui, R. Valenbergas iš tiesų buvo kalinamas jos kalėjimuose, tačiau neva jis mirė nuo širdies smūgio dar 1947 m. Šios žinios nebuvo įtikinamos. 1980 m. Tomas Lantosas, vengrų žydas, išsigelbėjęs nuo nacių persekiojimo R. Valenbergo pastangų dėka, buvo išrinktas į JAV Atstovų rūmus ir pasiūlė Kongrese suteikti R. Valenbergui JAV garbės piliečio vardą. Iki jo šiuo garbingu titulu buvo pagerbtas tik Vinstonas Čerčilis. 1987 m. Budapešte holokausto didvyriui buvo atidengtas memorialas. Tik prieš metus, 2016 m. birželį, Švedijos diplomatas R. Valenbergas, išgelbėjęs dešimtis tūkstančių žydų nuo nacių vykdyto Holokausto, savo tėvynėje buvo paskelbtas mirusiu.

Liepos 19, rugpjūčio 2 d. 17 val. bus rodomas vaidybinis filmas „God afton, herr Wallenberg“ („Labas vakaras, pone Valenbergai“), 1990 m., 118 min, režisierius Kjell Grede. Filmas švedų k. su anglų k. subtitrais.

Liepos 25, rugpjūčio 8 d. 17 val. bus rodomas dokumentinis filmas „Raoul Wallenberg's War“ („Raulio Valenbergo karas“), 2013 m., 45 min., režiserius Gregor Nowinski. Filmas anglų k.

Parodos organizatoriai – Švedijos Karalystės ambasada Lietuvoje ir Švedijos institutas, partneriai – Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių „Aušros“ muziejus.