Kinijos prezidentas: pasaulio galybės turėtų padėti Rusijai ir Ukrainai atnaujinti dialogą

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį Pekine viešinčiam Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui pareiškė, kad pasaulio galybės turėtų padėti Rusijai ir Ukrainai atnaujinti tiesiogines taikos derybas, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

„Tarptautinė bendruomenė turėtų sudaryti sąlygas ir padėti abiem šalims atnaujinti tiesioginį dialogą ir derybas“, – nurodė Kinijos prezidentas ir pridūrė: „Tik visoms didžiosioms valstybėms panaudojus teigiamą, o ne neigiamą energiją, ugnies nutraukimo šiame konflikte aušra gali išaušti kuo greičiau.“

Praėjusią savaitę V. Orbanas lankėsi Kyjive ir Maskvoje, o pirmadienį su „Taikos misija 3.0“ atvyko į Pekiną iš anksto neskelbto vizito. 

Ši kelionė vyksta likus dienai iki NATO aukščiausiojo lygio susitikimo, skirto 75-osioms metinėms paminėti, o diskusijose dominuos Ukraina.

CCTV pranešė, kad per derybas prezidentas ir Vengrijos ministras pirmininkas „daugiausia dėmesio skyrė išsamiam bendravimui Ukrainos krizės klausimais“.

„Xi Jinpingas įvertino Orbano pastangas skatinti politinį Ukrainos krizės sprendimą ir išsamiai išdėstė Kinijos požiūrį ir pasiūlymus“, – nurodė CCTV. 

„Xi Jinpingas pabrėžė, kad visos šalys suinteresuotos kuo greičiau nutraukti ugnį ir ieškoti politinio sprendimo“, – sakoma valstybinio transliuotojo pranešime. 

„Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama trims principams: neišplėsti mūšio lauko, neeskaluoti karo ir nekurstyti ugnies, kad situacija kuo greičiau atvėstų“, – priduriama jame. 

Po derybų V. Orbanas socialiniame tinkle „X“ parašė, kad Kinija yra „svarbi jėga sudarant sąlygas taikai“.

„Štai kodėl atvykau susitikti su prezidentu Xi į Pekiną, praėjus vos dviem mėnesiams po jo oficialaus vizito Budapešte“, – sakė jis.

Kritika dėl kelionės į Rusiją

V. Orbanas yra vienintelis Europos Sąjungos lyderis, palaikantis glaudžius ryšius su Kremliumi po 2022 metais Rusijos įvykdytos invazijos į Ukrainą.

Penktadienį Maskvoje jis surengė derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje. Ši kelionė sulaukė kritikos iš Kyjivo ir ES, kuri teigė, kad šis vizitas gali pakenkti bloko pozicijai dėl konflikto.

V. Putinas Vengrijos ministrui pirmininkui pareiškė, kad Ukraina turi išvesti savo karius iš Maskvos aneksuotų regionų, jei nori taikos.

Liepos pradžioje Vengrija perėmė pirmininkavimą ES pagal rotacijos principą. Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) pareiškė, kad V. Orbano kelionė į Rusiją yra tik dvišalis reikalas ir kad jis negavo jokių Briuselio įgaliojimų vykti į Maskvą.

V. Orbanas, priešingai nei jo kolegos ES vadovai, atsisako siųsti ginklus Kyjivui. 

Daugiau nei prieš dvejus metus Maskvai įsiveržus į Ukrainą, Rusijos ir Kinijos strateginė partnerystė tapo dar glaudesnė.

Pekinas save pristato kaip neutralią Ukrainos karo atžvilgiu šalį ir teigia nesiunčianti letalinės pagalbos nė vienai pusei, esą priešingai nei JAV ir kitos Vakarų šalys.

Kinija taip pat tapo Rusijos ekonomikos gelbėjimosi ratu, nuo karo Ukrainoje pradžios sparčiai išaugus dvišalei prekybai.

V. Orbaną oro uoste pasitiko Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying (Hua Čuning), rodo socialiniame tinkle „X“ paskelbtos nacionalistų lyderio nuotraukos. 

Didžiuliai Kinijos projektai 

Gegužės mėnesį Xi Jinpingas lankėsi Vengrijoje – tai buvo paskutinis jo kelionės po Europą etapas. Šio vizito Senajame žemyne metu jis taip pat surengė derybas Prancūzijoje ir Serbijoje. 

Tąkart po susitikimo su V. Orbanu Kinijos prezidentas pareiškė, kad Pekinas teikia didelę reikšmę santykiams su ES.

Pastaraisiais metais Vengrija pritraukė nemažai didelių Kinijos projektų, daugiausia susijusių su akumuliatorių ir elektrinių transporto priemonių gamyba.

Vengrijos vyriausybės teigimu, šaliai pavyko pritraukti 15 mlrd. eurų vertės projektų iš Kinijos. 

V. Orbanas pasisako už glaudesnius ekonominius ryšius su Kinija, Rusija ir kitomis Azijos šalimis.

Praėjusį spalį Vengrijos premjeras buvo vienintelis ES lyderis, dalyvavęs Pekine vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime, skirtame Xi Jinpingo „Juostos ir kelio“ iniciatyvai.