Kinijoje viešintis E. Macronas ragina Pekiną prisiimti bendrą atsakomybę už taiką

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) trečiadienį sakė, kad šią savaitę susitikęs su Kinijos vadovu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) nori palenkti Kiniją dalintis bendra atsakomybe už taiką Ukrainoje.

Prancūzijos pareigūnai anksčiau teigė, kad E. Macronas ketvirtadienį vyksiančiose derybose ketina paraginti kolegą pasinaudoti Pekino įtaka Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, tačiau nesitikėjo, kad Kinijos pozicija labai pasikeis.

Prancūzijos lyderį lydi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), taip parodydama Europos vienybę santykiuose su Pekinu.

Xi Jinpingas ir V. Putinas prieš Maskvos 2022-ųjų vasarį pradėtą išpuolį prieš Ukrainą pareiškė, kad jų vyriausybes sieja „draugystė be ribų“. Pekinas atsisakė pasmerkti Kremlių dėl invazijos, tačiau stengiasi pateikti save kaip neutralią pusę ir ragino nutraukti karą bei surengti taikos derybas.

Kalboje, skirtoje Kinijoje gyvenantiems prancūzams, E. Macronas sakė, kad „stengsis kurti ir kaip nors įtraukti Kiniją į bendrą atsakomybę už taiką ir stabilumą tarptautiniais klausimais“, įskaitant Ukrainą, Iraną ir Šiaurės Korėją.

Jis išreiškė viltį, kad Kinija „dalyvaus Ukrainos žmonėms naudingose iniciatyvose“.

„Dialogas su Kinija yra būtinas“, – teigė E. Macronas per renginį Prancūzijos ambasadoje.

Xi Jinpingo vyriausybė mato Rusiją kaip energijos šaltinį ir partnerę priešinantis tam, ką abi valstybės vadina JAV hegemonija pasaulyje.

Kinija yra didžiausia rusiškos naftos ir dujų pirkėja, o tai padeda Kremliui didinti savo pajamas Vakarų sankcijų akivaizdoje. Nors Kinijos įtaka didėja, panašu, kad Xi Jinpingas nenori šios partnerystės statyti į pavojų spausdamas V. Putiną.

E. Macronas atkreipė dėmesį į Rusijos vadovo pranešimą apie Maskvos planus Baltarusijoje dislokuoti taktinius branduolinius ginklus, kam Kinija prieštarauja.

Teritorinis vientisumas ir tautų suverenitetas yra Jungtinių Tautų Chartijos, kurią Kinija patvirtino, dalis, sakė prancūzas.

Šių principų gynimas „reiškia, kad reikia eiti pirmyn kartu ir bandyti rasti kelią taikai“, pridūrė jis.

E. Macronas pažymėjo, kad Kinija vasarį pasiūlė taikos planą ir kad nors Prancūzija su juo ne visiškai sutinka, planas „rodo norą įsipareigoti išspręsti konfliktą“.

Praėjusią savaitę U. von der Leyen įspėjo, kad Europos Sąjunga turi būti pasirengusi parengti priemones, skirtas apsaugoti prekybą ir investicijas, kuriomis Kinija gali pasinaudoti savo pačios saugumo ir kariniais tikslais.

Už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas) pirmadienį Prancūzijos naujienų transliuotojui „FranceInfo“ sakė, kad Kinijos valdžios institucijos „privalo liautis bandžiusios kurstyti šalis vieną prieš kitą“.

E. Macronas taip pat teigė, kad vizito metu Prancūzijos ir Kinijos bendrovės turėtų pasirašyti keletą svarbių sandorių. Jį lydi daugiau kaip 50 Prancūzijos įmonių vadovų, įskaitant „Airbus“, geležinkelių įrangos gamintojos „Alstom“ ir energetikos milžinės EDF vadovus.

Praėjusią savaitę vienas Prancūzijos pareigūnas sakė, kad vyksta derybos dėl galimo sandorio su „Airbus“, kuris papildytų 2019 metų Kinijos užsakymą dėl 300 orlaivių.

E. Macronas sakė, kad sieks partnerystės su Kinija klimato srityje. Jis sakė, kad 2025 metais Prancūzija surengs pasaulinę konferenciją dėl vandenynų apsaugos, ir teigė, kad Kinija turėtų prisidėti prie šių pastangų.