Kiekvieno lietuvio „natūralioje vaistinėlėje“ – ramunėlės, mėtos ir raudonėlis

Vaikščiodami pievomis, miškais ir paupio takeliais kartais nė nesusimąstome apie augalus, kuriuos nerūpestingai paminame sau po kojomis. Žolininkė Jadvyga Balvočiūtė sako, kad daugelis šių augalų yra tikrų tikriausios gamtos dovanos, o žmonės vis labiau domisi jų gydomosiomis savybėmis.

Noras būti gamtoje ateina su amžiumi

Vaistinių augalų rinkimo pikas baigiasi sulig trumpiausia metų naktimi, tačiau likusius vasaros mėnesius žolininkai nesėdi be darbo. Ir liepą, ir rugpjūtį dar galima rinkti vaistinių ramunių ir medetkų žiedus, mėtų ir melisų lapus, liepžiedžius, dirvinio asiūklio žolę, kraujažolės žiedus, žolę ir šaknis. Liepa – pats tinkamiausias mėnuo pradėti ieškoti pelkinės vingiorykštės žolės ir plačialapio gysločio lapų. Rugpjūtį verta papildyti kmynų sėklų ir apynių spurgų atsargas.

Anot J. Balvočiūtės, renkančiųjų vaistažoles nuolatos daugėja. „Pastebiu, kad vaistažoles labai noriai renka jaunos šeimos, kurios stengiasi savo vaikus gydyti natūraliomis priemonėmis. Kitiems domėjimasis vaistažolėmis, noras būti gamtoje ateina su amžiumi“, – sako J. Balvočiūtė.

Būsimiems medikams – paskaitos apie vaistažoles?

Ji pati augalais susižavėjo dar vaikystėje, o pirmąsias liaudies medicinos pamokas gavo iš savo senelės. Baigusi Kauno medicinos institutą, J. Balvočiūtė įgijo provizorės (vaistininkės) specialybę, tačiau vaistinėje dirbo neilgai – tik atsiradus progai, perėjo dirbti į Kauno botanikos sodo vaistinių augalų laboratoriją. Sugrįžusi gyventi į gimtąjį Gyvolių kaimą, tapo Kamanų valstybinio rezervato biologe-botanike, vėliau metė valdišką darbą ir įkūrė vaistažolių auginimo ūkį.

Botanika J. Balvočiūtei iki šiol atrodo vienas įdomiausių mokslų, o žinios apie gydomąsias augalų savybes itin vertingos. „Manau, kad gydantį personalą ruošiančios įstaigos turėtų į tai atkreipti dėmesį, supažindinti studentus su vaistinių augalų teikiama nauda. Galbūt ir plačiajai visuomenei reikėtų suruošti atitinkamus kursus. Juk mes gyvename tokioje turtingoje aplinkoje! Turime suprasti, kokias dideles dovanas gauname iš gamtos, ir mokėti išmintingai jomis pasinaudoti“, – sako J. Balvočiūtė.

Vaistažolių reitinge pirmauja ramunėlės

Paklausta, kokios vaistažolės turėtų būti kiekvieno lietuvio „natūralioje vaistinėlėje“, J. Balvočiūtė, visų pirma, įvardija vaistinių ramunių žiedus, įvairių mėtų rūšių lapus ir raudonėlio žolę, kuri taipogi pravers virtuvėje – juk raudonėlis yra puikus prieskonis.

„Esant paupyje, pievoje galima prisirinkti gervuogių lapų – jų arbata stiprina imuninę sistemą. Dar labai gerai susidžiovinti dirvinio asiūklio žolės, kuri turi silicio ir kitų organizmą valančių bei stiprinančių medžiagų. Jeigu sukarščiavome, sugripavome, kartu su gervuogėmis reikėtų vartoti liepą žydinčio šeivamedžio žiedus – jie turi stiprų antibakterinį poveikį. Šeivamedžio žiedais žmonės nuo seno sėkmingai gydėsi plaučių uždegimus“, – prisimena J. Balvočiūtė.

Moterims – raskilos lapai, vyrams – lazdyno žievė

Moterims savo „natūralioje vaistinėlėje“ žolininkė pataria turėti raskilos lapų, baltažiedės notrelės žolės, liepžiedžių ir jau minėtų vaistinių ramunėlių žiedų – visi šie augalai palengvina menstruacijų skausmus ir kitų moteriškų negalavimų simptomus.

Vyrams labai tinka lazdynų žievė ir lapai. Tai – puikios priemonės prostatos ligų profilaktikai.

Beje, vaistažolių nereikėtų užmiršti net ir gydantis cheminiais preparatais. „Šalia jų labai gerai vartoti vaistinius augalus – nesvarbu, ar tai būtų organizmą stiprinanti, ar gydanti arbata. Esame taip sukurti, kad, jeigu susergame, organizmas pats stengiasi pagyti. Turime sudaryti tam tinkamas sąlygas, o augalai šiuo atveju yra labai palankūs“, – teigia žolininkė.

Vaistinius augalus reikia rinkti gerai nusiteikus

Vaistažoles rekomenduojama rinkti saulėtą dieną kuo toliau nuo miesto, kelio, chemikalais purškiamo pasėlių lauko bei kitų taršos šaltinių.

Aptikę žydinčių ir žaliuojančių augalų plotelį, jo nenusiaubkite, palikite vaistažolių kitiems rinkėjams. Augalų turi likti ir tam, kad jie įsisėtų ateinantiems metams.

Būtinai pasidomėkite, kurių vaistinių augalų negalima rinkti. Pavyzdžiui, natūraliose augimvietėse draudžiama rinkti meškinį česnaką, jis įrašytas į Raudonąją knygą.

Vaistažolių negalima rauti su šaknimis, nebent šaknys yra ta augalo dalis, kurią ketinate panaudoti. Kitu atveju turėkite su savimi žirkles, peiliuką.

Vaistažoles dėkite į iš anksto paruoštą popierinį arba medžiaginį maišelį, stiklainį. Venkite plastikinių, nenatūralių pakuočių. Vaistažolių nesuslėkite, nesugrūskite.

Nerinkite vaistažolių lietuj lyjant, palijus arba anksti iš ryto, kuomet laikosi rasa – drėgni augalai sunkiau džiūsta.

Džiovinti vaistinius augalus patariama ne vėliau kaip po poros valandų nuo jų surinkimo gerai vėdinamoje, tamsioje patalpoje. Augalus, jų dalis tiesiog paskleiskite ant popieriaus ir retkarčiais pamaišykite. Taip pat galite juos surišti į ryšulėlius ir pakabinti.