Kiekvienas emigrantas – neoficialus Lietuvos ambasadorius

„Linkiu, kad antrasis šimtmetis būtų lietuvių tautos ir valstybės augimo, stiprėjimo ir tikro klestėjimo metas!“ – sako JAV lietuvių bendruomenės krašto valdybos vicepirmininkė informacijos reikalams Laima Liutikienė. Vasario pabaigoje Lietuvoje viešėsianti aktyvi emigrantė dalijasi patirtimi, kaip Lietuvos emigrantai prisidėjo prie gimtosios šalies nepriklausomybės bei kaip puoselėja tautiškumą, kalbą, tradicijas JAV.

Dauguma tampa didesniais Lietuvos patriotais

Laima Liutikienė su šeima į JAV išvyko 2003-iaisiais, dairydamasi naujų galimybių mokytis, dirbti ir pamatyti pasaulio. JAV ji baigė magistrantūros studijas teisės ir tarptautinių santykių srityje, kartu su vyru įkūrė verslą ir augina keturis vaikus, kurių jauniausiasis yra pradinukas, o vyriausioji – Džordžo Vašingtono universiteto pirmakursė.

„Esame lietuviai, besilaikantys savo kultūros tradicijų ir atviri naujoms idėjoms. Vaikus savo asmeniniu pavyzdžiu mokome, kad žmogus turi būti sąžiningas, tvirtas ir atkaklus, drąsus, gerbti kito nuomonę, mylėti Lietuvą“, – šypsosi pašnekovė.

Liutikų šeima įsijungė į JAV esančios Lietuvių bendruomenės veiklą. Oficiali JAV veikianti Lietuvių bendruomenė turi apie trisdešimt tūkstančių narių, tačiau lietuvių Valstijose kur kas daugiau.

„Dauguma lietuvių vienaip ar kitaip domisi įvykiais Lietuvoje ir netgi juose dalyvauja, tiek lankydamiesi Lietuvoje, tiek per nuotolines technologijas. Į dvigubą pilietybę požiūriai skiriasi, tačiau dažnam Lietuvos pilietybės išlaikymas – tai mūsų lietuviškos savasties pripažinimas“, – sako ji.

Laimos teigimu, išvykę iš gimtosios šalies, žmonės pasineria į kitos šalies aplinką, kultūrą, tradicijas. Tokiomis sąlygomis ankstesnis, „buvęs“ gyvenimas tarsi nueina į antrąjį planą ir dalis žmonių praranda savo tautinį tapatumą, primiršta kalbą.

„Tačiau dauguma tampa didesniais Lietuvos patriotais, nei buvo Lietuvoje. Lituanistinės savaitgalio mokyklos, bendruomenės veikla, įvairūs profesiniai klubai, Lietuvių jaunimo sąjunga – tai tik keletas būdų, kuriais JAV gyvenantys lietuviai stengiasi išsaugoti ir puoselėti lietuvybę“, – pasakoja moteris.

Bendruomenė taip pat organizuoja įvairias šventes, susitikimus ir renginius. Lietuvių bendruomenės rengiama didžiausia lietuviška šventė JAV – Dainų ir šokių šventė – sutraukia kas dvejus metus į vis kitą JAV miestą apie 2 tūkstančius atlikėjų ir 10 tūkstančių žiūrovų.

Sunkumai neatbaido nuo lietuvybės puoselėjimo

Laimos nuomone, emigracija nėra nei geras, nei blogas dalykas. Tai – natūralus reiškinys. Nuo senų laikų žmones traukė pamatyti pasaulio, išmokti kalbų, pabandyti laimę svetur.

„Emigracijos mastai – jau atskira tema, signalizuojanti apie politinius, pilietinius ir ekonominius procesus šalyje, iš kurios išvykstama. Tačiau, išvykę į kitas šalis, tarp jų ir JAV, lietuviai lieka Lietuvos dalimi. Sekame naujienas Lietuvoje, saugome lietuviškas tradicijas ir kalbą, garsiname Lietuvos vardą tarp kitataučių draugų, bendramokslių, kolegų, pagal galimybes kviečiame juos aplankyti Lietuvą, užmegzti verslo ryšius, bendradarbiauti mokslo srityje ir pan. Kiekvienas iš mūsų iš tiesų yra neoficialus Lietuvos ambasadorius, nes dažnas nelietuvis apie Lietuvą ir lietuvius sprendžia būtent iš pažinties su mumis“, – kalba pašnekovė.

Laimos buvęs bendrakursis, NATO karininkas, jos įkalbėtas, apsilankė Lietuvoje ir taip ją įsimylėjo, kad užsuka ten kiekviena pasitaikiusia proga.

Be to, Lietuvių bendruomenė turi šaunią vasaros programą jaunimui – LISS, kurioje dalyvaujantys lietuvių kilmės studentai šešioms savaitėms vyksta į Lietuvą stažuotis pagal studijuojamą profesiją. Dešimtmetį švenčianti programa gali pasidžiaugti ir keletu sėkmės istorijų, kai stažuotes atlikę jaunuoliai pasiliko gyventi ir dirbti Lietuvoje.

Ketvirtus metus rengiama šios programos dalis moksleiviams taip pat padeda stiprinti jaunosios kartos ryšį su Lietuva. Savanoriauti atvažiavę moksleiviai darbuojasi įvairiose valstybinėse institucijose, keliauja po Lietuvą, turi galimybę tobulinti lietuvių kalbos žinias.

Emigrantai rūpinasi savo vaikų lietuvių kalbos mokėjimu. Laima sako, kad šiuo metu JAV veikia per keturiasdešimt savaitgalinių lituanistinių mokyklų, kuriose kas savaitę susirinkę moksleiviai mokosi lietuvių kalbos, tėvynės pažinimo, istorijos, muzikos, meno.

„Dalis išvykusiųjų pasirenka mokyti vaikus namie arba nuotoliniu būdu Lietuvos mokyklose. Vasarą JAV veikia kelios lietuviškos stovyklos vaikams. Tačiau tenka pripažinti, kad tai nėra lengva, nes ir vaikams, ir tėvams savaitgaliais reikia atsisakyti laisvalaikio, atlikti ne tik amerikietiškos, bet ir lietuviškos mokyklos namų darbus. Be to, lituanistinis švietimas yra mokamas,
t. y. tėvai moka už savo vaikų mokslą. Tačiau net ir šie sunkumai neatbaido nuo poreikio vaikus mokyti lietuviškai, kadangi žmonės suvokia, kaip svarbu išsaugoti lietuvybę“, – pasakoja pašnekovė.

Be tautinės tapatybės – lyg medis be šaknų

Kodėl emigrantams toks svarbus tautinis identitetas? Laima sako, kad tautinis identitetas yra neatskiriama žmogaus dalis, kuri būtina pilnaverčiam asmenybės gyvenimui. „Įsivaizduokime medį be šaknų – taip ir žmogus be tautinės tapatybės“, – paaiškina ji.

Norėdami jaustis pilnaverčiai ir didžiuotis esantys lietuviai, emigrantai pripažįsta, kad pasigenda iš Lietuvos ne dėmesio, o dialogo, supratimo ir tolerancijos.

„Dažnai galvojama, kad, išvažiavę iš Lietuvos, tik „kala“ pinigus ir niekas jiems daugiau nerūpi. O iš tiesų mes – tie patys ir tokie patys lietuviai. Tarp mūsų, kaip ir Lietuvoje, yra visokių, tačiau didžioji dalis didžiuojasi esą lietuviai, myli Lietuvą ir pagal išgales darbuojasi jos labui“, – sako moteris.

Iliustruodama, kaip lietuviai myli Lietuvą, Laima primena, kad nuo pat devynioliktojo amžiaus pradžios JAV vyko aktyvus judėjimas remti Lietuvos nepriklausomybės siekius, o vėliau, Lietuvą okupavus sovietams, išlaikyti Lietuvos, kaip savarankiškos nepriklausomos valstybės, idėją ir vardą.

„Sunku būtų suskaičiuoti, kiek šiais tikslais buvo suorganizuota mitingų, protesto akcijų, susitikimų su valdžios atstovais, parašyta rezoliucijų ir kreipimųsi, suaukota pinigų. JAV gyvenantys lietuviai aktyviai siekė, kad okupuotos Lietuvos vardas nebūtų ištrintas iš pasaulio žemėlapių, kad jos interesai nebūtų užmiršti aukščiausiose JAV valdžios institucijose, o kova dėl laisvės ir okupacija nušviečiama JAV žiniasklaidoje.

Bažnyčios ir kunigų vaidmuo, saugant lietuvybę, taip pat buvo ir yra svarbus, jei kunigas yra lietuvis. Tačiau tokių JAV – nedaug…“ – sako ji.

Bet kodėl tuomet didžioji dalis emigrantų, Lietuvai tapus nepriklausomai, negrįžo į gimtąją šalį?

Laima sako, kad kalbėti už vyresniosios kartos atstovus sudėtinga, tačiau pagrindinės priežastys, dėl kurių pagyvenę žmonės nesiryžo grįžti į Lietuvą, galėtų būti baimė keisti socialinę aplinką (draugai, šeima, visuomeninis gyvenimas), taip pat nežinomybė dėl kasdienės buities – medicinos paslaugos, saugumas.

„Vyresniam žmogui tiesiog sunkiau prisitaikyti prie didelių pasikeitimų. Tačiau daug mano pažįstamų senjorų ne tik patys dažnai lankosi Lietuvoje, bet savo meilę tėvų kraštui ir nostalgiją perduoda ir vaikams bei vaikaičiams“, – šypsosi ji.

Tradicijose, kultūroje ir kalboje – tautos stiprybė

Pati Laima pastaruoju metu į Lietuvą grįžta gana dažnai, o su šeima – kas 2–3 metus. Viešnagė Lietuvoje jos gausiai šeimai yra savotiška prabanga. Vasarą jiedviem su vyru – pats darbų įkarštis, o kitu laiku vaikai lanko mokyklą, todėl išvažiuoti negali.

„Bet labiausiai bent jau aš pasiilgstu lietuviško maisto (jis nepalyginamai skanesnis nei JAV, nors ir čia galime įsigyti nemažai lietuviškų produktų) ir ramybės, neskubaus gyvenimo tempo, taip pat gimtų vietų“, – atvirauja pašnekovė.

Žvelgdama iš šalies į gimtąją šalį, Laima sako, kad matomos Lietuvos problemos: per didelis valstybės valdymo aparatas, plačiai vešanti korupcija / nepotizmas, vis dar nepalankios smulkaus verslo plėtros sąlygos ir smarkiai sovietų sistemos paveikta vertybių sistema.

„Kiekvienas lietuvis, kad ir kur jis begyventų, prie Lietuvos suklestėjimo prisidėti gali, nelikdamas abejingas, kai mato tai, apie ką būtina kalbėti arba imtis veiksmų, bei didžiuodamasis Lietuva. Vienas žmogus padarys labai nedaug, tačiau vieninga ir stipri pilietinė visuomenė (čia svarbi ir pasaulio lietuvių patirtis) yra stiprios valstybės pagrindas. Savaime suprantama, nerealu būtų tikėtis, kad viskas pasikeis per dieną ar dvi – tam prireiks dar poros dešimčių metų“, – mano ji.

Laima teigia, kad ne tik lietuviams, bet ir kitų šalių žmonėms globalus pasaulis yra patrauklus tuo, kad sumažėja nuotoliai tarp mūsų ir kitų, kad turime daugiau galimybių pamatyti, pažinti, susidraugauti.

„Tačiau tai nereiškia, kad turime prarasti savitumą ir supanašėti su kitais. Priešingai, verta stipriau stengtis išlikti savimi, t. y. lietuviais, nes per šimtmečius susiklosčiusiose tradicijose, kultūroje ir kalboje yra mūsų, kaip tautos, stiprybė“, – kalba pašnekovė.