Kiek Lietuvoje uždirba žmonės?

Darbo pajamos ir darbuotojų poreikis antrąjį šių metų ketvirtį toliau augo, tačiau metinį pajamų pokytį aplenkė metinis kainų pokytis – rodo „Sodros“ antrojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Analizė atskleidė ir jaunimo situaciją darbo rinkoje.

Antrąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 214 Eur ir siekė 1 753 Eur. Darbo pajamos į rankas per metus padidėjo 122 Eur.

„Pirkinių krepšelio brangimas, tikėtina, trukdė gyventojams pajusti pajamų augimą. Vis dėlto ir socialinio draudimo išmokos, ir atlyginimai turėjo amortizuoti didelę kainų šuolio dalį – augo tiek žemesnės, tiek aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų darbo pajamos“, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Socialinio draudimo išmokų parašiutas skleidėsi taip pat sparčiai, kaip kilo gyventojų darbo pajamos: per metus senatvės pensijos padidėjo 16 proc., vienos dienos ligos išmoka – 10 proc., vaiko priežiūros išmoka – 12 proc. Nedarbo išmoka padidėjo 21 proc. – tai lėmė metų pradžioje išaugęs minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) ir didėjęs vidutinis darbo užmokestis (VDU).

Pajamos augo dėl skirtingų priežasčių

Didžiausias – per 16 proc. – darbo pajamų augimas užfiksuotas administracinėje ir aptarnavimo veikloje, kur atlyginimų vidurkis siekia 1 132 Eur, ir informacijos ir ryšių veikloje, kur gaunama vidutiniškai 2 769 Eur popieriuje.

„Administracinėje ir ryšių veikloje, kurioje užsiimama, pavyzdžiui, pastatų aptarnavimu ir kraštovaizdžio tvarkymu, įdarbinimo veikla ir kt., 30 proc. darbuotojų gauna MMA arba mažesnes darbo pajamas, tad tikėtina, kad, keliant atlyginimus šioje sferoje, bandoma konkuruoti su socialinėmis išmokomis. Tuo metu informacijos ir ryšių sektoriuje vyksta kova dėl darbuotojų. Būtent čia per metus įvyko didžiausias pokytis – apdraustųjų skaičius padidėjo beveik 7 tūkst. (17 proc.),“ – pastebi „Sodros“ analitikė.

Apdraustųjų daugėjo kompiuterių programinės įrangos kūrimo įmonėse, interneto ir reklamos paslaugas teikiančiose įmonėse. Per metus 4 tūkstančiais išaugo informacinių technologijų ir ryšių specialistų skaičius. Jų vidutinės darbo pajamos siekė 3 426 Eur prieš mokesčius (apie 2 100 Eur į rankas).

Kas uždirba mažiausiai?

Žmonių, uždirbančių mažiau nei minimalų atlyginimą į rankas, antrąjį ketvirtį buvo 95 tūkstančiai.

„Jei atmestume apdraustuosius, kurie sirgo ir jų mėnesio pajamos buvo sumažėjusios dėl ligos išmokų, tuomet uždirbančiųjų mažiau nei MMA skaičius siektų 71 tūkst. žmonių, arba truputį daugiau nei 6 proc. visų dirbančiųjų“, – atkreipia dėmesį K. Zitikytė.

Uždirbančiųjų iki MMA, tai yra mažiau nei 550 Eur į rankas, vidutinis amžius – 47 metai, tarp jų daugiau (56 proc.) moterų. 23 proc. – tai nekvalifikuoti darbininkai, 19 proc. – specialistai. Dažniausiai šie žmonės dirba valytojais arba verslo administravimo specialistais prekybos ir transporto įmonėse.

Žmonių, turinčių didžiausias darbo pajamas – per 2 100 Eur į rankas, buvo 84 tūkstančiai. Jų vidutinis amžius 42 metai, 60 proc. sudaro vyrai. 54 proc. daugiausiai uždirbančių apdraustųjų – specialistai, 30 proc. – vadovai. Dažniausiai tai verslo administravimo specialistai, administravimo ir komercijos vadovai, IT ir ryšių sistemų specialistai.

Darbo rinkoje įsitvirtina baigę mokslus

Darbo pajamų dydį nulemia ne tik profesija, bet ir amžius. Statistiškai didžiausias pajamas uždirba 30–39 metų žmonės, tačiau ryškus darbo pajamų lygio pasikeitimas matomas jau nuo 26 metų.

„Jei dvidešimties metų dirba apie 33 proc. visų šio amžiaus gyventojų, tai, sukakus 25 metams, į darbo rinką įsitraukia apie 73 proc. šio amžiaus jaunuolių. Šis procentas išlieka panašus iki pat 30 metų. 18–25 metų jaunuoliai imasi trumpalaikių darbų, derina studijas su darbu, o 26–30 metų suranda savo pastovią vietą darbo rinkoje – tai atsispindi ir jų pajamose“, – pastebi K. Zitikytė.

Pajamos padidėja ir pakeitus veiklos sritį. Profesijos, kuriose jaunimas iki 25 metų sudaro didžiausią visų apdraustųjų toje profesijoje dalį, tai padavėjai ir barmenai, greitojo maisto ruošėjai, maitinimo paslaugų prekystalių pardavėjai. Vėliau paveikslas pasikeičia. 26–30 metų jaunimas dominuoja tarp multimedijos kūrėjų, fizioterapeutų, programinės įrangos kūrėjų, taikomųjų programų kūrėjų.

Jaunimas nesirenka biudžetinio sektoriaus ar neatitinka reikalavimų?

Daugiausia jaunuolių dirba apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei informacijos ir ryšių sektoriuose, o viešojo valdymo ir švietimo sektoriuose jaunimo mažiausia.

„Biudžetiniame sektoriuje jaunimas iki 25 metų sudaro tik 3 proc. visų darbuotojų, nuo 26 iki 29 metų – 4 proc. Galima spėlioti, ar šis sektorius nepatrauklus jaunuoliams, ar priešingai – aukštesnės pakopos aukštojo išsilavinimo neįgiję, nepakankamai patirties turintys darbuotojai neatitinka vyresniems darbuotojams labiau pritaikytų viešojo sektoriaus reikalavimų“, – sako K. Zitikytė.

Jauni žmonės uždirba daugiau, bet atotrūkis tarp regionų – ryškus

Įsitvirtinę darbo rinkoje, jauni žmonės uždirba vidutiniškai daugiau nei šalies vidurkis. Pavyzdžiui, šių metų birželį visų dirbančiųjų vidutinės darbo pajamos siekė 1 094 Eur į rankas, o 26–30 metų žmonių – vidutiniškai 1 198 Eur į rankas. 18–25 metų jaunimas dar tik vejasi šalies vidurkį – uždirba į rankas apie 904 Eur.

Pajamos priklauso ir nuo regiono. Pavyzdžiui, Vilniuje 26–30 metų žmonės vidutiniškai uždirba 1 270 Eur į rankas, Kalvarijoje – 800 Eur.

„Tiesa, ir čia jaunų darbuotojų padėtis geresnė už bendrą vidurkį. Atotrūkis tarp 10 savivaldybių, kuriose darbo pajamos didžiausios, ir 10 savivaldybių, kuriose darbo pajamos mažiausios, 26–30 metų amžiaus grupėje siekia apie 28 proc., o įvertinus visų apdraustųjų pajamas, atotrūkis padidėja iki 44 proc.“ – skaičiuoja K. Zitikytė.

Savivaldybėse, kuriose pragyvenimo lygis žemesnis, jaunimas dirba kitus darbus nei turtingiausiuose regionuose. Vilniaus mieste ir rajone, Kauno mieste ir rajone jauni žmonės dažniausiai renkasi vadybos ir organizavimo analitiko, programinės įrangos kūrėjo, gydytojo specialisto profesijas, o Raseinių, Šilalės, Vilkaviškio ir kituose rajonuose daugiausia nekvalifikuotų apdirbimo pramonės darbininkų, statybininkų, krovikų.

„Jaunimo padėtis per pirmuosius 10 darbo metų labai pakinta: iki 25 metų dažniausiai dirbamas nekvalifikuotas darbas, po to darbo pajamas nulemia profesijos pasirinkimas ir ekonominė veikla, kurioje dirbama. Tačiau savo gyvenamojoje vietoje didžiausią uždarbį žadantį sektorių pasirinkti gali taip pat ne visi. Nuo didžiųjų miestų nutolusiuose regionuose mažiau dirbančiųjų geriausiai apmokamuose sektoriuose“, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.

Pranešimas spaudai