Kiek laiko reikia pasveikti nuo koronaviruso?

Daugiau nei 1 mln. žmonių visame pasaulyje jau pasveiko nuo koronaviruso, pranešė Johnso Hopkinso universitetas. Tačiau šiems žmonėms kelionė iki visiško pasveikimo tikrai nebuvo vienoda, teigia portalas BBC.

Pasveikimo laikas labai stipriai priklauso nuo to, kokio rimtumo liga buvo iš pat pradžių. Kai kurie koronaviruso atsikratys labai greitai, o kai kuriems tai gali turėti ilgus metus trunkančių pasekmių.

Amžius, lytis ir kiti sveikatos sutrikimai gali tik sustiprinti tikimybę sulaukti rimtesnių COVID-19 komplikacijų. Kuo ilgesnis ir kuo rimtesnis skirtas gydymas gali lemti ir ilgesnį pasveikimo laiką.

Pasveikimas nuo nežymių simptomų

Daugelis COVID-19 susirgusiųjų patyrė ar dar patirs tik pagrindinius ligos simptomus – kosulį ar karščiavimą. Gali išsivystyti ir įvairių kūno vietų skausmas, nuovargis, perštėti gerklę ar skaudėti galvą.

Kosulys iš pradžių būna sausas, tačiau kai kurie žmonės vėliau gali pradėti kosėti skrepliais, kuriuose yra viruso nužudytų plaučių ląstelių.

Visi šie simptomai įprastai yra gydomi poilsiu lovoje, skysčių vartojimu ir nuskausminamaisiais, tokiais kaip paracetamolis.

Žmonės su nežymiais simptomais turėtų pasveikti gan greitai. Karščiavimas turėtų nukristi per mažiau nei savaitę, nors kosulys gali pasilaikyti kiek ilgiau. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) stebėtais sirgusių kinų duomenimis, visiškai pacientas nuo ligos pasveiksta per vidutiniškai 2 savaites.

Pasveikimas nuo rimtesnių simptomų

Kai kuriems ši liga gali tapti kiek rimtesnė. Sunkesni simptomai vidutiniškai pasireiškia per 10 dienų nuo infekcijos pradžios.

Pokyčiai gali būti staigūs. Kvėpuoti pasidaro sunkiau ir prasideda plaučių uždegimas. Tai yra dėl to, kad nors žmogaus imuninė sistema bando kovoti su liga, ji iš esmės persistengia, todėl organizmas patiria netiesioginę žalą.

Kai kuriems žmonėms gali prireikti vykti į ligonines, kur būtų atliekama deguonies terapija.

Tokio tipo ligos įveikimas gali trukti nuo 2 iki 8 savaičių, dar kurį laiką lydint besikartojančiam nuovargiui.

Intensyvios pagalbos poreikis

PSO duomenimis, maždaug 1 iš 20 žmonių gali prireikti intensyvaus gydymo, dėl to būtų sukeliama dirbtinė koma ir pacientas prijungiamas prie plaučių ventiliacijos aparato.

Žmonėms, paguldytiems į reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių, dažniausiai prireikia daug laiko pasveikti, nesvarbu, kokia liga tai bebūtų. Galiausiai pacientai, sėkmingai perėję šį etapą, būna perrašomi į bendro gydymo skyrius ir tik tada paleidžiami namo.

Pasak Jungtinės Karalystės intensyvios terapijos medicinos fakulteto dekanės dr. Alison Pittard, intensyvioje priežiūroje atsidūrusiems žmonėms dažniausiai prireikia 12–18 mėnesių, kad visiškai grįžtų į senąsias vėžes.

Ilgas praleidimas ligoninės lovose gali lemti ir raumenų masės praradimą. Pacientai po ligos gali būti nusilpę ir reiktų gan daug laiko atgauti raumenų tonusą, todėl labai dažnai jiems būna reikalinga fizioterapija, kad jie galėtų vėl vaikščioti.

Dėl patirtų sunkumų padidėja tikimybė susirgti ir psichinėmis ligomis.

Ar koronavirusas paveiks žmogaus sveikatą ilgesniam laikui?

Kol kas nėra žinomas ilgalaikis koronaviruso poveikis žmogaus sveikatai, tačiau visada galima palyginti su kitomis panašiomis ligomis.

Ūminio respiracinio distreso sindromas išsivysto pacientams, kurių imuninė sistema išsekina organizmą, sukeldama pakankamą žalą plaučiams.

„Patikimi duomenys rodo, kad net po penkerių metų žmonės gali patirti fizinių ir psichologinių sunkumų“, – teigė kritinės pagalbos fizioterapeutas Paulas Twose‘as.

Varviko medicinos mokyklos dėstytojas ir bendrosios pagalbos gydytojas dr. Jamesas Gillas teigė, kad žmonėms tokiais atvejais tinkamai pasveikti būna reikalinga ir psichinė pagalba.

„Tau tampa sunku kvėpuoti, o tada gydytojas pasako: „Mums reikia tave prijungti prie ventiliavimo aparato. Tave reikės užmigdyti. Gal norite atsisveikinti su savo šeima?“ – teigė J. Gillas. – Todėl mažai stebėtina, kad sunkiausiems pacientams išsivysto potrauminio streso sutrikimas. Daugeliui lieka rimtų psichologinių randų.“

Egzistuoja tikimybė, kad net ir silpnesniais ligos atvejais pacientams gali išsivystyti ilgalaikių sveikatos problemų, tokių kaip nuovargis.

Kiek žmonių pasveiko?

Suskaičiuoti konkretų pasveikusių žmonių skaičių sudėtinga. Gegužės 1 d. Johnso Hopkinso universiteto turimais duomenimis, pasaulyje jau pasveiko daugiau nei 1 mln. iš 3,2 mln. susirgusiųjų koronavirusu.

Tačiau kiekviena valstybė naudoja skirtingus skaičiavimo metodus. Pavyzdžiui, kai kurios iš jų neviešina pasveikusiųjų skaičiaus, o daugelis švelnesnių ligos atvejų išvis būna pražiūrima.

Pagal matematinius modelius skaičiuojama, kad apie 99–99,5 proc. žmonių pasveiksta.

Ar įmanoma dar kartą užsikrėsti COVID-19?

Nors buvo gan daug spekuliacijų dėl susiformuojančio imuniteto, vis dar tam patvirtinti yra per mažai įrodymų. Teoriškai, jei pacientai sėkmingai įveikia virusą, jie turėtų suformuoti imunitetą.

Visi pranešimai apie užsikrėtusiuosius antrą kartą gali tebūti netiksliai nustatyto pasveikimo atvejai.

Šis imuniteto klausimas yra gyvybiškai svarbus kalbant ir apie galimą pakartotinį užsikrėtimą, ir dėl galimybių sukurti veikiančią vakciną.

Alfa.lt