Kiaukliuose degė laužas sausio 13–osios aukoms atminti

Kiaukliuose, minint atmintiną sausio 13–osios dieną, išgirstų pasakymų citatos:

• Prieš 28 metus Sausio 13-osios naktį Vilniuje gaudė bažnyčių varpai ir skambėjo giesmės. Degė laužai ir viltimi švietė žmonių akys. Ir šią naktį Lietuvoje skambės giesmės, degs laužai primindami tragiškų sausio įvykių patirtį: netektis ir tą malonų pergalės džiaugsmą, kai buvo apginta laisvė.
• Bet ar mes, dar negyvenę tada suprantame, kodėl mūsų bendraamžiai ir vyresni žmonės išdrįso beginkliai stoti prieš automatais ir tankais ginkluotus sovietų kareivius?
• Tą tamsią naktį buvome labai gražūs ir šviesūs, išėję iš buitinio menkumo, pakilę virs savęs, prisimena kunigas Robertas Grigas. Tikrąjį lietuvių tautos ryžtą ir pasiaukojimą parodė 1991 metų Sausio 13–osios įvykiai. Jie pareikalavo nemažai aukų: apie 700 žmonių buvo sužeisti, 14 žuvo.
• Lūpose sustingo paskutiniai Loretos žodžiai: – „Daktare, ar aš dar gyvensiu?“ Į šį dvidešimt ketverių metų merginos klausimą atsakyti buvo labai sunku. Tanko pervažiuotos Loretos likimas buvo nulemtas… – Jos širdis ligoninėje teplakė vos keletą valandų. Lietuvių tautos laisvė išpirkta tauriausių Lietuvos žemės vaikų gyvybėmis. Mes šiandien lenkiame prieš juos galvas ir, gėrėdamiesi jų žygiais, visam pasauliui skelbiame: niekada nebevergausime ir visomis jėgomis ginsime Tėvynės laisvę
• Einame į kažką, ko dar nėra, ir ateiname iš kažko, ko daugiau nebebus niekada. Priklausomai nuo to, iš kur ateiname, esame tai, kas esame.
• Turime pradžią taip, kaip turime pabaigą. Buvo laikas, kuris buvo ne mūsų. Skaitėme ir girdėjome apie jį iš vyresnių. Galvojome: „ESAME DABAR, TAI MŪSŲ LAIKAS IR NENORIME JO PRARASTI“.
• Norint suvokti tai kas vyko tą tragišką Sausio 13–osios naktį, svarbu išgirsti anos nakties žmonių pasakojimus, jų išgyvenimus. Jiems nebuvo svetimos visos žmoniškosios silpnybės, jie buvo ten kur ir turėjo būti, prie televizijos bokšto, prie Aukščiausiosios tarybos rūmų ar prie Lietuvos televizijos ir radijo pastato.. Loreta Asanavičiūtė, kaip ir tie dvylika vyrų, kritusių kruvinąją naktį ginant Lietuvos nepriklausomybę, gyvens. Kol bus gyvas bent vienas lietuvis, kol tekės Nemunas ir jo pakrantėmis skambės daina.

Susiburdami prie laužo kiaukliškiai prisiminė mūsų tautos istorijos vingius, prisiminė tuos, kurie savo gyvybę paaukojo mūsų laisvei.

Minėjimo dalyviai