KGB neį­veik­tą „Lie­tu­vos Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Kro­ni­ką“ kar­di­no­las Si­gi­tas Tam­ke­vi­čius pri­ly­gi­na ste­buk­lui

Ne­pai­sant KGB pa­stan­gų už­gniauž­ti lais­vą žo­dį, 17 m. po­grin­dy­je leis­ta „Lie­tu­vos Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Kro­ni­ka“ (Kro­ni­ka) ne tik sklei­dė ži­nią pa­sau­liui apie so­vie­ti­nės val­džios nu­si­kal­ti­mus, bet ir drą­si­no tau­tie­čius ne­bi­jo­ti per­se­kio­ji­mų, gin­ti sa­vo lais­ves. „Ga­lin­ga rep­re­si­nė val­džios ma­ši­na pra­dė­jo buk­suo­ti ir mes vi­si pa­ma­žu ėjo­me į Ko­vo 11-ąją“, – laiš­ke, pa­si­tin­kant „Lie­tu­vos Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Kro­ni­kos“ me­tus, ra­šo jos stei­gė­jas ir re­dak­to­rius, kar­di­no­las Si­gi­tas Tam­ke­vi­čius SJ.

Suprato viešumo galią

Kaip prisiminė kardinolas, po Prahos pavasario kunigai gyvai diskutavo, ką daryti, kad bent šiek tiek galėtume laisviau kvėpuoti. Šis klausimas nedavė ramybės ir pasauliečiams, kuriems buvo ne vis tiek Lietuvos ir Bažnyčios rytdiena.

„Supratome – mums gali pagelbėti tik viešumas, apie sovietinių pareigūnų nusikalstamą veiką garsiai kalbant ne tik Lietuvoje, bet ir Vakaruose. Tačiau kaip surinkti iš visų Lietuvos kampelių faktus, liudijančius žmonių diskriminavimą ir persekiojimą vien už bandymus gyventi pagal savo įsitikinimus? Dar sunkesnė užduotis – prasiskverbti pro geležinę uždangą, kad tiesos žodis pasiektų laisvąjį pasaulį. Tai buvo dideli iššūkiai ir nežinojome, kaip į juos atsiliepti“, – prisimena ganytojas.

Šių svarstymų išdava ir buvo 1972 m. kovo mėnesį dienos šviesą išvydęs pirmasis „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ numeris. Labai kuklus, rašomąja mašinėle atspausdintas pogrindžio leidinys.

Kaip rašo kardinolas, Kronikos leidėjai buvo užsibrėžę tikslą kruopščiai rinkti faktinę medžiagą apie Lietuvos žmonių, ypač tikinčiųjų, diskriminavimą bei persekiojimą ir šią medžiagą dėti į pogrindžio leidinio puslapius. Paruoštas numeris rašomosiomis mašinėlėmis bei kitomis anuo metu nelengvai prieinamomis dauginimo priemonėmis turėjo būti tiražuojamas ir slapta platinamas.

Laisvam žodžiui sklindant Vakaruose – represijos Lietuvoje

Kronikos leidėjai siekė, kad jų leidinys pasiektų Vakarų pasaulį, kad tai, ką sovietinė valdžia darė pavergtose šalyse, būtų plačiai žinoma laisvojo pasaulio žmonėms.

„Po to, kai į sovietinio saugumo (KGB) rankas pakliuvo pirmasis Kronikos numeris ir buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 345, šį leidinį ne tik platinti, bet ir turėti tapo labai pavojinga. Kronikos leidėjai, bendradarbiai, platintojai už savo darbą negaudavo jokio atlyginimo, bet kiekvienu metu galėjo būti už tai suimti, persekiojami, tardomi, teisiami ir kalinami“, – laiške „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metų pradžiai rašo jos steigėjas ir redaktorius.

Žmonių pasišventimas, prisiimant riziką leisti Kroniką, ir sovietinės valdžios didžiulės pastangos Kroniką likviduoti – kardinolui įspūdingiausias įrodymas, kokia ji buvo svarbi: „Jei tai būtų buvęs nereikšmingas darbas, ar žmonės būtų statę save į tokius pavojus, ar būtų reikėję prieš Kroniką naudoti visą valstybės galią, bandant ją sunaikinti?“

Pasauliui atskleidė, ką nutylėjo sovietinis režimas

Jau 1975 m. įtakingas ir gerai informuotas šveicarų žurnalas „Glaube in der 2. Welt“ paskelbė plačią dokumentuotą studiją apie Lietuvą. Kronikos medžiaga, kuria rėmėsi šveicarai, vadinta mozaikos akmenėliais, vaizduojančiais tuometį Lietuvos katalikų gyvenimą.

Anglijoje veikusio Religijos ir komunizmo studijų centro vedėjas kun. Michael’as Bourdeaux’as rašė apie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ svarbą ir ragino savo ir kitų kraštų spaudą kuo plačiausiai paskleisti jos skelbiamas žinias, pabrėždamas, kad Kronika skelbia tikslius, kruopščiai patikrintus ir dokumentuotus faktus, pranešdama tai, ką nutyli oficialioji režiminė spauda.

Kaip nykštukas prieš milžiną

JAV leidžiamas lietuvių žurnalas „Aidai“ jau 1976 m. rašė: „Jei kas šiandien surinktų austrų, šveicarų, italų, prancūzų, vokiečių, anglų, brazilų spaudos iškarpas, kuriose atpasakojami Kronikos skelbiamieji faktai, tai jau dabar susidarytų visa eilė storų tomų, prieš kuriuos patsai šaltinis – graudžiai kuklūs „LKB Kronikos“ pluošteliai – atrodytų kaip nykštukas prieš milžiną.“

„Kronikos leidėjai gerai suvokė, kokio pavojingo darbo ėmėsi, todėl planavo, kad, Dievui laiminant, gal pavyks šį pogrindžio leidinį leisti bent 3–4 metus. Visi žinojo, koks galingas buvo KGB aparatas su tūkstančiais oficialių pareigūnų ir dešimtimis tūkstančių kolaborantų, nešusių šeimininkams bet kokią nugirstą informaciją“, – laiške „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metų pradžiai rašo kardinolas S. Tamkevičius.

Vienas po kito teisiami Kronikos platintojai

Ganytojas prisimena, kaip vienas po kito buvo suimami ir teisiami Kronikos platintojai – Petras Plumpa, ses. Nijolė Sadūnaitė, Vladas Lapienis ir daugelis kitų. Bet Kronika ėjo ir ėjo net septyniolika metų ir skelbė pasauliui nežmoniškos santvarkos piktus darbus.

„Su dideliu dėkingumu prisimename mūsų tautiečius – kun. Kazimierą Pugevičių, kun. Kazimierą Kuzminską ir kt., kurie Kroniką vertė į anglų, ispanų, vokiečių ir kitas kalbas ir Lietuvos žmonių vargus viešino plačiajame pasaulyje. Jei ne jų pagalba, Kronikos žinia nebūtų pasiekusi plačios pasaulio visuomenės“, – pabrėžia 50-metį mininčio pogrindinio leidinio steigėjas ir redaktorius, pridurdamas, kad Kronika ne tik informavo pasaulio visuomenę apie sovietinės valdžios daromus nusikaltimus, bet atliko kitą labai svarbų uždavinį – drąsino tautiečius nebijoti persekiojimų ir ginti savo teises.

Kronika turėjo įtakos, kad vienas po kito pasirodė kiti pogrindžio leidiniai: „Aušra“, „Dievas ir Tėvynė“, „Rūpintojėlis“, „Tiesos kelias“, „Perspektyvos“ ir kt.
Kardinolo žodžiais, galinga represinė valdžios mašina pradėjo buksuoti ir mes visi pamažu ėjome į Kovo 11-ąją.

Jei ne pasitikėjimas Dievu, nebūtų Kronikos stebuklo

Pasitikdamas Kronikos 50-ąsias metines, Jo Eminencija S. Tamkevičius dėkojo Dievui už tuos kunigus, seseris vienuoles, Eucharistijos bičiulius ir daugybę pasauliečių, kurie savo laiku rinko Kronikai medžiagą, dėjo ją į Kronikos numerius ir juos platino.

„Jei ne šitie tik Dievu pasitikėję ir laisve rizikavę žmonės, mes Kronikos stebuklo nebūtume matę. Maldoje prisiminkime iškeliavusius pas Viešpatį Kronikos bendradarbius: kunigus Alfonsą Svarinską, Juozą Zdebskį, Virgilijų Jaugelį, seseris vienuoles – Juliją Kuodytę, Oną Vitkauskaitę, pasauliečius – Vladą Lapienį, Povilą Buzą ir kt., o Kronikos bendradarbiams, sulaukusiems Kronikos 50 metų jubiliejaus, linkiu visokeriopos Dievo palaimos“, – rašo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas ir redaktorius.

Kronikai – UNESCO apsauga, jos bendradarbiams – Laisvės premija

2022-ieji Seimo sprendimu „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais paskelbti minint šio reikšmingo leidinio penkiasdešimtmetį. Seimo nariams vienbalsiai nutarus, trys Kronikos bendradarbiai – Gerarda Šuliauskaitė, Bernadeta Mališkaitė ir Jonas Boruta Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją – bus apdovanoti Laisvės premija.

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, saugoma Kauno arkivyskupijos muziejuje, šiemet įrašyta į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“.

Diana Adomaitienė, labdaros ir paramos fondo „Bažnyčios kronika“ direktorė