„Keturkojo viltis“ prieš gražiausias metų šventes kviečia prisidėti prie likimo ir žmogaus nuskriaustų gyvūnų gerovės

Artėjant šventėms, pasaulis pasipuošia spindinčiomis šviesomis ir pripildomas džiaugsmingos laukimo nuotaikos. Kalėdos – tai laikas, kai dalijamės šiluma, meile ir rūpesčiu su artimaisiais. Tačiau švenčių magija ne visur pasiekia – beglobiai šuniukai ir kačiukai žiūri į mus pro prieglaudų narvelių groteles, ieškodami vieno dalyko, kuris tikrai svarbus – meilės ir šanso jaustis reikalingi.

O gal šįmet vietoj nereikalingos smulkmenos dovanų maišelyje pagalvokite apie dovanas, kurios keičia gyvenimus? Paaukoti šiek tiek dėmesio ir lėšų tiems, kurie labai laukia pagalbos, yra tikroji Kalėdų dvasia. Juk dažniausiai tikrasis džiaugsmas slypi ne gaunant, o duodant. 

Gal tokia gyvenimą keičianti Jūsų dovana galėtų būti skirta asociacijai „Keturkojo viltis“, kuri suteikia viltį nuskriaustiems ir į bėdą pakliuvusiems gyvūnams? 

Kartu – trys buvę prieglaudinukai

Asociacija „Keturkojo viltis“ buvo įsteigta trijų žmonių 2018 m. lapkričio 29 d. Šiandien prie geresnio beglobių gyvenimo vis dar aktyviai prisideda viena iš jos steigėjų – Edita Šapaitytė. Nuo 2022 m. „Keturkojo vilčiai“ vadovauja Roberta Bernatavičiūtė.  

„Daugiausia žmonių, kurie įkuria prieglaudas ar vadovauja jų veiklai, nuo mažens gyvena tarp gyvūnų. Vaikystėje gyvūnų auginti negalėjau, nes buvau tam alergiška, nuolat sirgdavau, neišeidavau iš ligoninių. Mano mama pati visą gyvenimą bijojo tiek šunelių, tiek katinėlių, tad namų sąlygomis kaip ir negalėjau turėti jokio augintinio. Prieš 17-ąjį gimtadienį tėvai man pasakė, kad galiu išsirinkti norimą gyvūną. Taip mano gyvenime atsirado geriausias draugas – šunelis vardu Šansas“, – pasakojo R. Bernatavičiūtė.

Šiuo metu kartu su ja gyvena trys buvę „Keturkojo vilties“ prieglaudinukai – degalinėje rastas Gočeldas, Čika (perimta iš žymios Alytaus miesto Kaštonų gatvės kaupėjos) ir Zlata, atvykusi iš karo paveiktos Ukrainos.

Prie „Keturkojo vilties“ Roberta prisidėjo ankstyvą 2019-ųjų rudenį. 

„Socialinio tinklo „Facebook“ platformoje pamačiau, kad tuometė „Keturkojo vilties“ savanorė Loreta prašo pagalbos, kas galėtų padėti suremontuoti kuriamą šunelių prieglaudą. Atėjau tik padėti, turėjau šiek tiek praktikos, įrankių ir bazinių žinių, nes buvau remontavusi savo būstą. Vėliau perėmiau visą statybų organizavimą, skambinau įmonėms dėl paramos, prasidėjo gyvūnų vedžiojimas, savaitgaliais juos veždavau savo automobiliu į veterinarijos klinikas sterilizuoti, gyvūnų dovanojimas pasirašant sutartis. Na, ir viskas išsirutuliojo į labai didelius reikalus“, – sakė R. Bernatavičiūtė.

Šuniukai ir kačiukai gyvena atskirai

„Keturkojo viltis“ šiuo metu neturi nuolatinės prieglaudos, bet svajoja ją įsigyti.

2019 m. rudenį viešo konkurso būdu asociacija išsinuomojo apleistas buvusios geležinkelio stoties patalpas, Stoties g. 12, kurias atnaujino ir įrengė už rėmėjų aukas. 

Šios patalpos šiuo metu yra jų oficiali būstinė, jose apgyvendinti šuniukai. O kačiukai gyvena Studentų g. 13, Alytuje, kur konkurso būdu patalpos buvo išsinuomotos iš Alytaus miesto savivaldybės.

Paramos reikia maždaug 350 keturkojų

Kokios paramos „Keturkojo vilčiai“, globojančiai apie 150 šuniukų ir apie 200 kačiukų, šiuo metu reikia labiausiai?

„Labiausiai reikia sauso kokybiško maistelio tiek šuneliams, tiek katinėliams. Taip pat praverstų įvairūs medsraigčiai ir kiti tvirtinimo elementai, skirti būdoms gaminti, mat šunelių tikrai daug, todėl turime rūpintis, kad jie turėtų šiltas ir kokybiškas būdas“, – pasakojo Roberta.

Keturkojų globotojai labai laukia ir savanorių, kurie pavedžiotų šuniukus ar padėtų katinėliams socializuotis. Yra gyvūnėlių, kurie visiškai nepasitiki žmogumi. Todėl būtų puiku, jei atsirastų supratingų savanorių, galinčių skirti laiką žmonėmis nepasitikinčių bailiukų socializacijai.

Gyventi padeda ir iniciatyvos

Asociacijos vadovė R. Bernatavičiūtė turi ir kuo pasidžiaugti: kiekvienais metais gyvūnų padovanojama vis daugiau. Per 2023 m. buvo padovanoti 343 šuneliai ir 434 katinėliai.

„Svajojame, kad prieglaudoje gyventojų sumažėtų, gatvėmis bėduliai vieni nesibastytų ir nepatirtų jokių sužalojimų, bet tai, ko gero, rožinės svajonės. Mūsų žemiškos svajonės tiesiogiai remiasi į pinigus, o dėl nuolatinių skolų veterinarams negalime ramiai miegoti. Nesuteikti pagalbos gyvūnui negalime, o apmokėti sąskaitas reikia“, – mintimis dalijosi Roberta. 

Ir pasakojo apie gerų žmonių iniciatyvas, padedančias gyventi „Keturkojo vilčiai“. „Kartais žmonės vestuvių ar gimtadienio proga vietoj gėlių renka maistą gyvūnams. Su lauktuvėmis kačiukams ir šuniukams atvyksta ir mokinukai. Druskininkuose turime dvi savanores, kurios eina į mokyklas pasakoti apie mūsų veiklą – mainais, žinoma, gauna lauktuvių keturkojams draugams. Pasitaiko, kad prieglaudėlei atitenka pinigai, gauti už į sporto rungtynes parduotus bilietus. Išties esame tikrai gerai žinomi Alytuje, Dzūkijos regione, netgi ir iš didžiųjų Lietuvos miestų žmonės atvažiuoja mūsų aplankyti ar įsigyti gyvūną“, – linksma gaida baigia R. Bernatavičiūtė.

Nors pati Roberta dėl didelio emocinio išsekimo yra ne kartą norėjusi išeiti iš „Keturkojo vilties“, bet, kaip juokais sako: „Iš šitos sektos gyvas nebeišeisime nė vienas.“ Žmonės, kurie turi didelę empatiją gyvūnams, prieglaudos niekada negali palikti, ir tikrai ras būdų realiai ar nuotoliu prisidėti prie veiklos organizavimo.