PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2021 m. Lapkričio 19 d. 18:52

Ketinimai pertvarkyti užimtumo sistemą susilaukia paramos ir valdančiųjų, ir opozicijos gretose: bedarbiai parazituoti negali

Lietuva

Gedimino Bartuškos nuotr.

Etaplius.lt BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


194869

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pristatytus planus pertvarkyti šalies užimtumo sistemą sako palaikantis tiek valdančiosios Liberalų sąjūdžio frakcijos (LRLS) seniūnas Eugenijus Gentvilas, tiek opozicinės Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Algirdas Sysas.

Nors politikai pabrėžia, kad ministerija dar nėra registravusi konkrečių įstatymų pakeitimų, tačiau išsakytą idėją kelis kartus Užimtumo tarnybos darbo pasiūlymų atsisakiusius asmenis šalinti iš bedarbių sąrašų abudu parlamentarai vadina teisinga.

„Idėja man atrodo priimtina. Negali parazituoti bedarbiai, kurie kai kada yra piktybinio parazitavimo atvejai. Siūlymas, kuris skamba, kad, du kartus atsisakius pasiūlyto darbo, būtų braukiama iš ilgalaikių bedarbių. Valstybės institucija pasistengia surasti darbą, užimtumą, atlygį. Ne, kaip koks Jemelia rusiškoje pasakoje geriau pagulėsiu ant krosnies – tingiu“, – Eltai teigė E. Gentvilas.

Panašaus požiūrio laikosi ir LSDP frakcijos narys A. Sysas, manantis, kad ilgalaikiams bedarbiams, atsisakiusiems dirbti jiems siūlomą darbą, Užimtumo tarnyba turėtų nutraukti ir sveikatos draudimo įmokų mokėjimą.

„Manau, kad Užimtumo tarnybos funkcijos visiškai kitokios, o ne registruoti bedarbius ir mokėti už juos sveikatos draudimo įmokas. Jeigu jos nebūtų, tai tikrai dalis žmonių neitų į Užimtumo tarnybą, o Užimtumo tarnybai atkristų labai daug administracinio darbo. Ar galima įsivaizduoti, kad vienas tarnybos darbuotojas turi per mėnesį aptarnauti 700 žmonių. Taip ir išeina, kad jie negali susikoncentruoti“, – aiškino jis.

Politikas sutinka, kad kiekvienas asmuo gali prarasti darbą ir kreiptis pagalbos į Užimtumo tarnybą, o ilgalaikių bedarbių atskyrimas į tuos, kurie tiesiog atsisako darbo, ir tuos, kuriems iš tiesų reikalinga pagalba suteikiant naujas kompetencijas, būtų tinkama kryptis.

„Siūloma padaryti atskirą sąrašą ilgalaikių bedarbių. O ilgalaikiai, jeigu jiems siūlomas darbas ir jie nenorėtų jo dirbti, nes galbūt jie turi kitų pajamų ar dar kažkokių priežasčių, tai paprasčiausiai tokiais tada neužsiiminėti. Tai būtų logiška. Taip pat nereikėtų mokėti už juos sveikatos draudimo“, – teigė socialdemokratas.

Eugenijus Gentvilas

E. Gentvilas: jeigu man pasiūlytų persikvalifikuoti, kai man finansiškai riesta, – imčiausi to

Ministerija taip pat ketina parengti planą, kuomet tinkamo darbo nerandančiam ilgalaikiam bedarbiui būtų sudaromos sąlygos persikvalifikuoti. Tačiau A. Sysas pabrėžia, kad neretai ilgalaikiai bedarbiai apskritai būna praradę visas kompetencijas, todėl juos parengti aukštos kvalifikacijos darbams gali būti sudėtinga. Be to, parlamentaras akcentuoja, kad kai kuriais atvejais rasti bet kokį tinkamą darbą netoli gyvenamosios vietos irgi gali būti sunku.

„Ši vieta ir yra pati sudėtingiausia, nes bepigu kalbėti apie didesnį miestą, kur yra didesnis darbų spektras. O kalbėti apie mažesnį miestelį arba kaimo vietovę, kur darbo vietų nelabai yra, o siūlomas darbas yra už minimumą. Kelionės, jeigu žmogus neturi savo transporto priemonės, o jeigu ir turi, tai degalai kainuoja. Teoriškai viskas lyg ir parašyta, kad persikvalifikavus pasiūlysime kitą darbą, bet ar yra ta darbo vieta kur nors arti gyvenamosios vietos“, – abejones išsakė A. Sysas.

Tačiau jis pabrėžė, kad tokių ilgalaikių bedarbių, kuriems reikalinga užimtumo sistemos pagalba suteikiant naujas kompetencijas, yra tik dalis. Kita dalis, pasak jo, yra tiesiog atsisakantys bet kokio darbo asmenys.

„Su tokiais (atsisakančiais dirbti – ELTA) reikia aiškintis ir baigti tą ilgalaikių bedarbių epopėją“, – tvirtino jis.

Tuo metu E. Gentvilas mano, kad vieną kartą kiekvienam asmeniui, nerandančiam tinkamo darbo, galima pasiūlyti kvalifikacijos keitimo programą.

„Vieną kartą perkvalifikuokime, jeigu žmogus sako: žinote, man netinka griovius kasti, o tinkuoti aš nemoku. Gerai. Griovių kasimas nereikalauja perkvalifikavimo. Na, gal nesi stiprus, bet gal tu gali tinkuoti ar dažyti. Tai perkvalifikuosime ir tada jau nebeturėsi galimybės atsisakyti tinkuotojo ar dažytojo darbo“, – mano liberalas, kartu pabrėždamas, kad iš tiesų darbo paieškomis susidomėję asmenys tokios galimybės tikrai neatsisakytų.

„Jeigu man bus labai riesta finansiškai ir aš negalėsiu pragyventi ir man pasiūlys persikvalifikuoti ir tada sudarys galimybę dirbti ir uždirbti (žinome, kiek dabar statybininkai uždirba), tai aš imčiausi to. Tikiuosi, kad man taip nebus, bet tegul nemeluoja tie daugybė bedarbių, kurie niekaip negali rasti darbo“, – aiškino jis.

Politikas įsitikinęs, kad ilgalaikiai bedarbiai dažnai būna itin išrankūs. Liberalas tikina, kad pats, susidūrus su keblia finansine situacija, pasirinktų praktiškai bet kokį darbą.

„Man patinka vienas prisiminimas dar iš sovietmečio. Tarybinė televizija rodo: kas per keistumai tame kapitalizme vyksta. Buvęs Šveicarijos finansų ministras dirba benzino kolonėlėje degalų pilstytoju. Tai rodo tarybinė televizija, kaip didžiausią kapitalizmo iškrypimą. Nežinau, kas ten norėta pademonstruoti. O man tai atrodo normalu. Buvęs ministras Gentvilas dirbs kokioje nors degalinėje kuro pilstytoju. Normalu, solidu. Bet ne, pasirodo, mūsų bedarbiams, kurie niekada nėra buvę ministrais, netinka eiti dirbti benzino pilstytoju degalinėse. Man duokite ką nors kito“, – pasakojo E. Gentvilas.

Algirdas Sysas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

A. Sysas palaiko siekį griežčiau vertinti dirbančius nelegaliai: jiems neturėtų būti daromos išlygos

E. Gentvilas sakė palaikąs ir dar vieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos idėją – griežčiau vertinti iš nelegalaus darbo pajamas gaunančius ir Užimtumo tarnyboje užsiregistravusius asmenis. Planuojama, kad tokiems asmenims bedarbio statusas turėtų būti panaikintas iš karto.

„Mes jau pasidarėme gerovės valstybe. Mokėsime, kol tu, vargšeli, būsi bedarbis. O tas vargšelis, žiūrėk, dar kokį nelegalų darbiuką turi, o valstybė moka“, – teigė parlamentaras, kartu pridurdamas, kad, jo nuomone, didelė dalis nelegaliai dirbančių asmenų yra Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai.

„Sakoma, kad Lietuvoje šešėlinė ekonomika sudaro maždaug 20 proc. Nepavyksta pagauti šitų šešėlyje dirbančių žmonių. Aš nemanau, kad koks nors Seimo narys, ministerijos darbuotojas dirba nelegaliai, kokiame nors baldų fabrike, arba nelegaliai griovius kasa, šieną pjauna. Mano manymu, spėju, kad didelė dalis nelegaliai dirbančių yra būtent tie, kurie yra bedarbiai ir kurie nenori kitur įsidarbinti. Gauna valstybės paramą bedarbio pašalpos pavidalu ir dirba nelegaliai“, – įsitikęs LRLS frakcijos seniūnas.

Ministerijos siekį griežčiau vertinti nelegaliai dirbančius asmenis remia ir A. Sysas. Pasak jo, užimtumo sistemos parama besinaudojantys, tačiau nelegaliai dirbantys žmonės tiesiog gyvena už visų mokesčius mokančių gyventojų sąskaitą.

„Kitų mokesčių mokėtojų sąskaita bandoma gyventi. Tai nesąžininga, nes gyvename valstybėje, kur tai yra mūsų visų bendros pastangos: pensijos, socialinės išmokos, ligos išmokos, ta pati bedarbio išmoka. Tai yra visų mūsų reikalas, o jeigu kas nors gudrauja ir sukčiauja, tai tikrai jiems neturėtų būti daromos išlygos“, – mano socialdemokratas.

ELTA primena, kad antradienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė numatomus užimtumo sistemos pokyčius. Pasak ministrės Monikos Navickienės, planuojami pakeitimai turi du esminius tikslus: pirma, kokybiškiau atskirti žmones, kuriems iš tiesų reikalinga papildoma parama. Antra, identifikuoti žmones, kurie dirba šešėlyje ir nemokėdami mokesčių naudojasi valstybės teikiama parama.

„Užimtumo tarnyba bedarbio statusą panaikintų iš karto, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas už nelegalų darbą“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo M. Navickienė.

Pasak ministrės, taip pat bus siekiama identifikuoti priežastis, dėl kurių ilgalaikiai bedarbiai negali susirasti darbo. Jeigu asmeniui būtų pasiūlomas jo kompetencijas atitinkantis darbas, tačiau asmuo antrą kartą, praėjus pusei metų po pirmojo pasiūlymo atsisakytų dirbti – jis būtų šalinamas iš bedarbių sąrašų. Tinkamo darbo sąvoka reikštų asmens kompetenciją atitinkantį darbą.

Tuo metu darbo rinkai nepasirengusiu būtų laikomas toks asmuo, kuriam per numatytą terminą nebūtų pasiūlomas tinkamas darbas. Toks žmogus būtų registruojamas į neturinčių tinkamos kvalifikacijos žmonių sąrašą. Toks darbo rinkai nepasirengęs asmuo išliktų apdraustas sveikatos draudimu valstybės lėšomis.

Užimtumo sistemos pokyčiai šiuo metu derinami su socialiniais partneriais. Vėliau lauks derybos Trišalėje taryboje, o po to projektas bus teikiamas Vyriausybei.

ELTA