Ke­lio­nių va­do­vai spaud­žia SOS myg­tuką: „Mus pa­mir­šo“

Į ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­jos spąstus pa­te­ko tu­riz­mo vers­lo at­sto­vai. Jie, anks­čiau mums teikę ke­lio­nių va­dovų ir gidų pa­slau­gas, da­bar li­ko už brūkšnio. Už brūkšnio po visų vers­li­ninkų ar kitų spe­cia­ly­bių at­stovų, ku­riems vald­žia skyrė pa­ramą ar su­bsi­dijų. Tuo me­tu gi­dai ir ke­lio­nių va­do­vai li­ko ir be pa­grin­dinės veik­los, ir be pa­grin­di­nio pa­jamų šal­ti­nio. Tar­si net neeg­zis­tuotų.

Be darbo – nuo žiemos

„Kaip pradėjome tuos metus be darbo, taip panašiai jie ir eina“, – apie liūdną situaciją kalbėti pradeda Kelionių vadovų asociacijos valdybos narė Žana Tolstikova. Pavasarį paskelbtas karantinas sunaikino visus turėtus kelionių planus, o vasarą jei ir pavyko išvykti į vieną kitą kelionę – tai tik ašaros vandeny.

Nors moteris juokauja dabar turinti daug laisvo laiko, visgi tai tik priverstinis juokas, bandant įžvelgti bent ką nors pozityvaus. „Čia juodas humoras. Iš tikrųjų gyvename pakankamai liūdnai ir jaučiamės labai užmiršti. Visą laiką kalba apie kokias nors įmones, verslus – juos visi užjaučia. O apie tuos žmones, kurie yra vykdytojai, – mes tokie ir esame, – išvis niekas nekalba. Absoliučiai“, – tikina Žana.

„Mes nesulaukiame išvis jokios pagalbos, jei atvirai kalbėti. Mus išvis pamiršo. Mus deda į bendrą lentynėlę su visais kitais, kurie nukentėjo pandemijos metu, ir neatsižvelgiama į tai, kad mes išvis likome be darbo“, – paantrina Kelionių vadovų asociacijos viceprezidentė Ilona Gričialauskaitė.

Nori darbo – persikvalifikuok

„Aš suprantu, kad mūsų gal per mažai, kad neatrodo taip įspūdingai, nes niekas neskaičiavo, kiek realiai yra tų žmonių, kurie gyvena vien tik iš vadovavimo kelionėms ar gidavimo, kuriems tai ne papildomas darbas ir ne hobis, o pagrindinis darbas. Situacija tokia, kad esi apleistas, niekam nereikalingas“, – sako Žana.

Valdantieji daugiausia rūpinasi parama verslui, išmokomis tėvams, o kokia išeitis matoma be paramos ir užtarimo likusiems gidams, kelionių vadovams? Pasak Ilonos, vienintelė sulaukta parama – gauti pinigai, skirti mokymams. „Tai pagalvokime, kam mums reikalingi mokymai? Juk reikalingi tada, kai mes dirbame ir galima žinias kažkur panaudoti. O dabar mes tų žinių niekur nepanaudosime“, – situacijos beviltiškumą atskleidžia pašnekovė.

„Kaip mums, turizmo atstovams, žadėjo pagelbėti? Organizuoti kursus. Taip, mes nuolat turime mokytis, aš esu už kursus visada, bet logiškai galvokime – aš nei už butą sumokėsiu už juos, nei juos suvalgysiu… Mums tai ne išeitis, tai problemos neišsprendžia“, – priduria Žana.

Kita galimybė – persikvalifikuoti ir ieškoti kitokio darbo. Bet tai toli gražu ne kiekvienam lengva ir įmanoma, juolab šiuo sudėtingu periodu. Štai ir pati Žana yra buvusi mokytoja, tačiau kas dabar jai plačiai atvers duris eiti mokytojauti? „Niekas gi manęs ten nelaukia… Mano vieta užimta“, – teigia kelionių vadovė. Dar žiemą ji prisiregistravo į Užimtumo tarnybą, bet juk gaunamos išmokos po 9 mėnesių nebemokamos.

Negana to, pasak I. Gričialauskaitės, darbdaviai supranta, kad po pandemijos tie darbuotojai, kuriems ir pavyktų persikvalifikuoti, vis tiek grįžtų į turizmą. „Jiems į mus investuoti neapsimoka“, – sako ir priduria, kad net ir persikvalifikavimas pareikalautų jų asmeninių lėšų.

Bėda dar ir ta, kad kelionių vadovai su grupėmis vykdavo į užsienį, o vidaus turizmo rinka iš esmės priklauso Lietuvoje likusiems gidams, tad kelionių vadovai, užsidarius sienoms ir sustabdžius keliones, tėvynėje irgi vietos neturi. „Vietiniams darbo neužtenka, o čia dar mes grįžome...“ – situacijos sunkumą atskleidžia Žana.

Sezoniškumas išryškino problemą

Žana pajuokaudama savo profesiją pavadina „braškėmis“ – dėl sezoniškumo. Kelionių vadovai dažniausiai sezoną pradeda kovą ir baigia žiemą. Vasara įprastai jiems būdavo darbingiausias metas, o 2020-ieji šiuo atžvilgiu apverktini.

Kelionių vadovai žiemą netgi nutraukia savo individualią veiklą, kadangi tuo metu nedirba. „Žiema mums yra metas mokytis, ruoštis kitoms kelionėms, tad dauguma nutraukia individualią veiklą, o prasidėjus sezonui, vėl pratęsia“, –
pasakoja Žana.

Šiuo atveju kai kurie kelionių vadovai ir gidai pateko į spąstus: tie, kurie iki karantino kovą nebuvo nutraukę individualios veiklos, dar gavo valdžios dalytus 257 eurus, o kiti liko net ir be šios nedidelės paramos. „Kai kurie likome visiškai už borto“, – teigia Kelionių vadovų asociacijos viceprezidentė.

Bandydami gelbėti save iš beviltiškos situacijos, kelionių vadovai susibūrė į asociaciją. Ji imta kuri vasarą, siekiant pagaliau būti išgirstiems ir atkreipti dėmesį į savo liūdną situaciją. „Mūsų nemato, mūsų negirdi, mes vis toj liūdnoj situacijoj. Kaip atskiri žmonės mes negalime nieko, o kaip asociacija galime kažką pakeisti“, – sako valdybos narė.

Į asociaciją susibūrusių kolegų, t. y. kelionių vadovų, tikslas vienas – ginti savo interesus. „Mūsų pirmas ir pagrindinis tikslas – būtent kelionių vadovų ir gidų interesų gynimas“, – tikina viceprezidentė.

Kovos dėl mokesčių grąžinimo ir prastovų

Asociacijai priklausantys kelionių vadovai turi ir konkrečių siūlymų valdžiai, dėl kurių ruošiasi rimtai kovoti. „Prisikasti“ iki valdžios institucijų užtrunka ilgai – siunčiami raštai į vienas institucijas, laukiama atsakymų, tada siunčiama toliau... Pirmiausia kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekciją, tuomet Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

Vienas iš jų norų – dalies mokesčių grąžinimas, kaip tai žadama padaryti verslininkams. „Iš esmės mes, dirbdami su individualios veiklos pažymėjimu, į šitą kategoriją nepatenkame. Norime, kad mums, kaip smulkiajam verslui, būtų grąžinta dalis mokesčių, t. y. 50 proc.“ – sako asociacijos viceprezidentė.

Kita problema, kurią siekiama išspręsti, yra prastovos. „Institucijos turėtų atkreipti dėmesį į mūsų darbo sezoniškumą. Kai neturime darbo, norime, kad mums būtų mokamos prastovos, kurias gauna, pvz., menininkai, netekę užsakymų, nes tuo metu mes ruošiamės kitoms kelionėms: perkame knygas, renkame medžiagą. Tai būtų labai svarbus dalykas, kuris mums padėtų vystyti savo veiklą“, – aiškina I. Gričialauskaitė.

Viltis – nauja valdžia

Skaudžiausia, anot pašnekovių, tai, kad kelionių vadovai ir gidai yra labai išsilavinę žmonės – kai kurie net turintys kelis aukštojo mokslo diplomus, moka 3–5 kalbas, o sunkiu metu palikti likimo valiai. Todėl dar vienas asociacijos siekis yra susijęs su šios profesijos prestižu. Ilona atkreipia dėmesį, kad kelionių vadovai tarsi neegzistuoja, daug kas net nežino, kas jie tokie ir kam reikalingi… „Labai norėtųsi, kad vis tik kelionių vadovo ir gido profesija turėtų tam tikrą prestižą visuomenėje, nes mes esame išsilavinę žmonės“, – sako Ilona.

Pašnekovės teigia tikinčios, kad galų gale į juos atsisuks valstybė ir kova už save duos vaisių. „Kol kas prošvaisčių nelabai matau, bet labai tikiuosi. Jei buriamės, tai galvojame, kad gali pavykti. Mes juk esame dirbantys žmonės, mokame mokesčius, turime savo teises, nebuvome veltėdžiai“, – sako Žana.

„Mes esame pasiruošę ilgam biurokratiniam karui, nes tai, kas susiję su pinigais, tenka išsikovoti. Bet mes labai tikimės, kad naujoji ateinanti valdžia galų gale atsižvelgs į visas nukentėjusias grupes, taip pat ir mus, kurie likome be darbo, pajamų. Nes dabar mes esame labai stipriai užmiršti“, – viliasi I. Gričialauskaitė, pridurdama, kad dabartinė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė per vieną susitikimą net prisipažino nieko apie juos nežinanti...

So­cia­linės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja į „Etap­lius“ užk­lausą at­sakė glaus­tai:

„Sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­tys as­me­nys ga­li pre­ten­duo­ti į 257 Eur dyd­žio iš­moką už pilną mėnesį, jei­gu ati­tin­ka tris sąly­gas:

• jų veik­la yra re­gist­ruo­ta bent 3 mėn. iki ka­ran­ti­no pa­skel­bi­mo, t. y. tu­ri ga­lio­jan­čią in­di­vi­dua­lios veik­los pa­žymą, ji ne­ga­li būti nu­trauk­ta;
• gau­na­mas dar­bo už­mo­kes­tis pa­gal dar­bo su­tartį ar pri­ly­gi­na­mus tei­si­nius san­ty­kius ne­vir­ši­ja 607 Eur po­pie­riu­je;
•  jei tai ju­ri­di­nis as­muo, jis ne­ga­li būti bank­ru­tuo­jan­tis ar lik­vi­duo­ja­mas.

Iš­moką ski­ria Užim­tu­mo tar­ny­ba, mo­ka „Sod­ra“. Ji mo­ka­ma kas mėnesį, kol ga­lio­ja ir ekst­re­ma­li si­tua­ci­ja, ir ka­ran­ti­nas. Ka­ran­ti­nui pa­si­bai­gus, iš­mo­ka mo­ka­ma dar du mėne­sius, o vėliau mokė­ji­mas nu­trau­kia­mas. Sei­me yra re­gist­ruo­tos Užim­tu­mo įsta­ty­mo pa­tai­sos.
Pa­tai­so­mis siū­lo­ma:

• 257 Eur dyd­žio iš­moką už pilną mėnesį mokė­ti sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­tiems as­me­nims, ku­rie ati­tin­ka anks­čiau nu­ro­dy­tas tris sąly­gas, bet tik tuo at­ve­ju, kai įves­da­ma lo­kalų ar vi­suo­tinį ka­ran­tiną Vy­riau­sybė nu­sta­to ūkinės veik­los ribo­ji­mus, o sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­tis as­muo įtrau­kia­mas į Vals­ty­binės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos skel­biamą nu­kentė­ju­sių dėl CO­VID-19 ri­bo­jimų sąrašą;
• at­si­sa­ky­ti iš­mo­kos mokė­ji­mo po ka­ran­ti­no pa­si­bai­gi­mo pra­ėjus dar dviem mėne­siams.“