Kelionių tendencijos: iš kokių įpročių jau išaugome ir kaip prisivijome vakariečius?

Daugelis atostogas, keliones priskiria prie geriausių gyvenimo akimirkų. Vis dėlto jei pats atostogų ir kelionių kaip malonumo ir geros pramogos faktas – nekvestionuojamas, tai pačios atostogų formos keičiasi taip, kad net istorinių nuotraukų ieškoti nebereikia – gyvenimui greitėjant, pakankamai ryškūs ir įdomūs pokyčiai vyksta ir per kelerius metus ar vieną, du dešimtmečius.

Kaip keičiasi keliautojų įpročiai ir kelionės, pasakoja šiemet 15 veiklos metų švenčiančio tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ Ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė. Pasitikrinkite, ar patenkate į „bendrąją statistiką“ ir tendencijas? O gal smalsu, kokius keliones ir keliautojus lydėjusius stereotipus galima paneigti?

Kelionėms skiriamos sumos. Pastaraisiais metais itin išsiskiria du ribiniai keliautojų segmentai pagal kelionėms išleidžiamas sumas, kuomet gana didelė žmonių grupė perka keliones už 300 eurų, o kita grupė vieno žmogaus kelionei išleidžia apie 700 Eur. Šios dvi pirkėjų grupės tampa pakankamai skaitlingos ir pastebimos.

„Nors kelionių pardavimai apskritai auga, vis dėlto savo atostogoms skiriančiųjų apie 700 eurų segmentas yra didžiausias mūsų veiklos istorijoje ir lenkia net prieškrizinius 2008-uosius. Žinoma, yra ir žymiai daugiau nei 700 eurų savo atostogoms išleidžiančių žmonių, kai ir viena naktis, pavyzdžiui, apsistojus privačioje viloje su nuosavu baseinu kieme, gali kainuoti 2 tūkstančius. Vis dėlto tai – greičiau išimtys nei tendencija, – sakė I. Aukštuolytė. – Nors tendencija rinktis 4-5 žvaigždučių viešbučius, taip investuojant į poilsio komfortą, itin ryški jau pastaruosius kelerius metus. Anksčiau buvo svarbu, kad tik kuo pigiau“.

Atsiskaitymo įpročiai. Apie 85 proc. keliautojų yra linkę už keliones mokėti bankiniu pavedimu, o likę 15 proc. – grynaisiais.

Stiprų pardavimų augimą inspiravo euras. Itin didelis kelionių pardavimų augimas prasidėjo sulig euro įvedimu 2015 m. Tačiau ir naujai valiutai įsitvirtinus, kelionių pardavimų tendencija nė kiek nenuslūgo, priešingai – tik augo. Tad įtarimas, jog žmonės tiesiog nemokėjo susiskaičiuoti pinigų ir išlaidavo be pagrindo ar išgyveno tam tikrą finansų šoką, nepasitvirtino.

Beje, euro įvedimas paskatino dar vieną tendenciją – dėl suvienodėjusios valiutos kainos užsienyje tapo suprantamesnės, aiškesnės, o daug kas mums nebeatrodo taip brangu, kaip anksčiau, todėl nors ir apsistojus viename viešbutyje, po šalį keliaujama daugiau – savarankiškai ar su ekskursijomis. Dėl tos pačios priežasties, kuomet kainas suprantame geriau, tapo paprasčiau užsukti į restoranus, tad dažniau paragaujame vietos virtuvės, yra lengviau apsipirkti prekybos centruose bei susipažinti su kitais vietos gyvenimo ypatumais.

Naujos keliavimo priežastys. Paskutinio tyrimų įmonės „Kantar TNS“ atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės keliauja, yra noras pailsėti nuo darbų. Tad didelė tikimybė, jog poilsinės kelionės pagal programą „Viskas įskaičiuota“ išgyvena savo aukso amžių dėl didelio žmonių patiriamo gyvenimo, darbo tempo. Jei anksčiau vyravo pažintinės kelionės, tai dabar 95 proc. per kelionių organizatorius parduodamų kelionių – poilsinės.

„Žinoma, ir pasirinkę poilsines keliones žmonės vyksta į ekskursijas, vis dėlto tai jau žymiai mažesnis pažinimo intensyvumas, o didelis dėmesys skiriamas tiesiog geram, kokybiškam poilsiui, komfortui ar aktyviai sportinei veiklai, kuriai per atostogas galima skirti daugiau laiko“, – sakė „Tez Tour“ atstovė.

Populiarėja aktyvus laisvalaikis. Beje, keičiasi ir pačių atostogų ar poilsinės kelionės supratimas.Jei prieš dešimtmetį ir daugiau atostogos dažniausiai siejosi su buvimu prie jūros – deginimusi saulėje ir maudynėmis, tai dabar tas pats geras poilsis vis dažniau asocijuojasi su aktyvia fizine veikla, t. y. paplūdimiai ir baseinai vis dažniau iškeičiami į aktyvią veiklą ant vandens, pvz., wakeboard‘us, irklentes, nardymą ir pan. Sausumos gerbėjai kopia į kalnus, mina dviračius. Mat tiek aktyvus gyvenimo būdas, tiek ir sportas tampa vis populiaresni. Kaip alternatyva poilsinėms vasaros kelionėms, žiemą vis populiaresnės tampa organizuotos slidinėjimo kelionės į kalnų kurortus.

Didesnį televizorių maino į dažnesnes keliones. Pastaraisiais metais keičiasi vertybės ir prioritetai: daugiau investuojama ne į buitį, o į keliones: įspūdžius, naujas patirtis ar laiką su artimaisiais. „Tad tikrasis mūsų produktas – ne viešbutis ar lėktuvo bilietas, o pats brangiausias laikas – laikas su šeima. Natūralu, kad žmonės tokiems dalykams nėra linkę gailėti pinigų, tad kelionėms išleidžiama vis daugiau“, – sakė I. Aukštuolytė.

Keliaujama 3-4 kartus per metus. Tyrimai ir pardavimai rodo, jog lietuviai keliauja vis daugiau. Jei anksčiau kalbėta apie tendenciją, jog vis daugiau žmonių skelia mėnesio trukmės atostogas į dvi dalis ir kelionių sektoriuje vis labiau įsitvirtina ir žiemos kelionės, kuomet vykstama į šiltus kraštus ar slidinėti, tai dabar keliaujama dar dažniau, o atostogų tipai tampa dar įvairesni, t. y. tas pats asmuo vyksta ir slidinėti žiemą, ir į Turkiją su šeima, pagal programą „Viskas įskaičiuota“, ir į tolimesnę pažintinę kelionę, ir į Europą darbo reikalais ar lankyti ten įsikūrusių artimųjų.

Keliautojų skirstymas į savarankiškus ir kitus – mitas. Intensyvėjant kelionių, atsiranda pokyčių ir keliautojų segmentacijoje – nebegalima teigti, jog vieni keliauja savarankiškai, o kiti – per kelionių organizatorių. Tie patys žmonės keliauja ir per kelionių organizatorių, ir savarankiškai – nelygu koks yra tos konkrečios kelionės tikslas. Taip pat poreikiai ima skirtis sulig besikeičiančia šeimine padėtimi, amžiumi.

„Viskas įskaičiuota“ – ir slidinėjantiems. Kartais nustembama, jog poilsis pagal programą „Viskas įskaičiuota“ organizuojamas ne tik į pietų kraštų kurortus, bet ir į kalnus, t. y. slidinėjimo kryptimis. „Šis kelionių segmentas auga sulig turtėjančiais mūsų šalies gyventojais, mat kada dar komfortas gali būti aktualiau jei ne tuomet, kai aktyviai sportuojama ir susiduriama su ribinėmis situacijomis dėl didelio fizinio krūvio ar stiprių emocijų“, – vardijo kelionių sektoriaus specialistė.

Populiariausios šalys. Didesnių pokyčių nėra – vasarą dominuoja Turkija, Graikija ir Ispanija. Šaltuoju metų laiku – Egiptas, Ispanijai priklausančios Kanarų salos, taip pat Austrijos slidinėjimo kurortai.

Norai ir galimybės. Keliautojų apklausose, pasiteiravus apie svajonių šalį, dažniausiai įvardijami gana egzotiški, tolimi kraštai. Taip pat nuolat juntamas naujų krypčių poreikis. Vis dėlto pagal pardavimus matyti, jog apie pusė atostogaujančiųjų vyksta į Turkiją.

Garsesni skundai. Jei anksčiau lietuviams užsienis jau pats savaime siejosi su geresniu gyvenimu, tai dabar tai – pasikeitę. Etiketė, kad svetur – geriau, užsienio kraštams jau nebeklijuojama. Tą lėmė didėjanti keliavimo, atostogų užsienyje patirtis ir, žinoma, gerėjančios gyvenimo sąlygos Lietuvoje. Todėl ir nepasitenkinimo balsai dėl atostogų sąlygų svetur – vis garsesni.

Tyrimų duomenimis, vis daugiau lietuvių, jei yra nepatenkinti įsigyta kelione, dėl to kur nors kreipiasi: į kelionių agentūrą ar organizatorių, oro linijas ar viešbučio, kuriame apsistota, administraciją, į gidus ar vartotojų teises, žiniasklaidą.

Išblėsęs paskutinės minutės žavesys. Taip nutiko dėl visiškai natūralių priežasčių, o labiausiai – dėl pasikeitusio gyvenimo būdo bei naujo įpročio – planuoti atostogas iš anksto. „Anksčiau mes tikrai pavydėdavome užsienio šalių organizatoriams, mat jų keliautojai planavo gyvenimą, o kartu ir atostogas, gerokai iš anksto. Lietuvoje tokio įpročio ar elgesio modelio nebuvo. Vis dėlto praėjo kiek laiko ir ta pati vakarietiška tendencija įsitvirtino ir Lietuvoje“, – sakė I. Aukštuolytė.

Pokyčius pagreitino ir kainos – išankstinių pardavimų metu siūlomų kelionių kainos praktiškai susilygino su paskutinės minutės, tad kyla natūralus klausimas: kam laukti iki paskutinio ir rinktis tai, kas liko, kai gali pats planuotis savo atostogas ir keliauti ten, kur nori?