Kelionių laidos vedėju tapęs M. Kalteris aplankė du miestus, kuriuos daug kas painioja

Šią vasarą po Lietuvą keliaujantis Mantas Katleris ir jo kolega Dominykas Klajumas toliau tęsia pažintį su Aludarių kraštu tituluojama Aukštaitija. Kelionių laidos vedėjais tapę ir kartu su komanda internetines laidas filmuojantys Mantas ir Dominykas šįkart nuvyko į Pakruojį ir Pasvalį. Keliautojai tikina, kad trečiasis Aukštaitijos maršrutas nestoja stebinti ir puikiai tinka paskutinių vasaros dienų kelionėms.

Pažintį su Aludarių kraštu dar liepą pradėjęs M. Katleris teigia įsitikinęs, kad maži Lietuvos miestai gali pasigirti ne prastesniu kultūriniu ir architektūriniu palikimu, nei didieji. „Šįkart keliavome nuo Pakruojo iki Pasvalio – Šiaurės Lietuvos miestų, kuriuos visi nuolat painioja. O pasirodo, nereikėtų – abu miestai ir jų apylinkės pilni unikalių turizmo objektų, kurių niekur kitur Lietuvoje nėra. Po to, kai priėmiau „Kalnapilio-Tauro grupės“ pasiūlymą užsiimti pažintiniu kelionių projektu, dabar jau galiu suorganizuoti ir kelių dienų ekskursiją po visus neatrastus šio regiono kraštus“, – sako Mantas.

Trečiajam maršrutui kelionių projektas Lietuvon.lt atrinko 10 objektų, tačiau keliautojai ragina neapsiriboti tik jais – turintiems daugiau laiko verta pasivaikščioti po visus miestelius, kuriuos rasite aplinkui. Juolab, kad ir kelionė šiais keliais bus itin maloni – visas maršrutas driekiasi asfaltuotu keliu, užtiksite vos vieną ar dvi žvyrkelio atkarpas. Jei nuspręsite Aukštaitijoje praleisti daugiau laiko, nakvynės problemų tikrai neturėsite, mat jų pasirinkimas čia didelis – nuo kaimo turizmo sodybų iki viešbučių.

Dėmesio verti objektai:

Atgimusi ryškiu interjeru: Pakruojo sinagoga

Pakruojo sinagoga pastatyta dar prieš 200 metų, restauruota XIX a. pabaigoje, o iki pastarųjų metų buvo apleista ir begriūvanti (sovietmečiu čia buvo kino teatras, vėliau – sandėlis). Tačiau 2017 m. sinagoga buvo restauruota, puikiai sutvarkyta, dabar yra vienas įdomiausių Pakruojo turizmo objektų. Būtinai pasistenkite apsilankyti tada, kada galima patekti į sinagogos vidų – apžiūrėkite ryškų jos interjerą. Vasaros sezonu sinagoga dirba kasdien (darbo dienomis iki 18 val., savaitgaliais iki 16 val.)

Didžiausias dvaro pastatų kompleksas: Pakruojo dvaras

Nuo XVI a. minimas Pakruojo dvaras – didžiausias išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje (iš viso 26 pastatai). Dabartinius dvaro pastatus 1820–1840 m. pastatė bajorai fon Ropai, kuriems dvaras priklausė nuo 1780 m. iki 1940 m. (dvarą kaip kraitį po vedybų vienas iš fon Ropų gavo iš Miunsterių giminės). Klestėjimo metu šiam dvarui priklausė net 30 tūkst. ha laukų ir miškų. Šiuo metu dvaras labai gerai pritaikytas turizmui, nors dalis pastatų dar tvarkomi. Apžiūrėkite ne tik centrinius dvaro rūmus, tačiau ir toliau esantį malūną, unikalų arkinį tiltą, išbandykite čia siūlomas pramogas. Galite planuoti ilgą vizitą – teritorija tikrai didelė.

Žydiško miestelio palikimas: Linkuvos sinagoga

Visas Linkuvos miestelis turi daug žydiškos praeities simbolių. Įkurtas dar XVI a. pradžioje, o jau nuo XVIII a. vidurio Linkuvoje daugumą gyventojų sudarė žydai – jie turėjo savo sinagogą, pirtį, kapines. 1859 m. dėl neaiškių priežasčių uždraudus turgų Linkuvoje, žydų pradėjo mažėti. Tačiau 1890 m. čia pastatyta didelė mūrinė sinagoga – ryškiausias išlikęs žydiškos praeities simbolis. Dabar ji nutinkuota ir nepanaši į sinagogą (rekonstruota 1959 m.), interjeras neišlikęs, pastatas uždarytas. Bet atgimė Pakruojo sinagoga, ateis ir Linkuvos eilė. Pasivaikščiokite ir po centrinę miestelio dalį, kur dalis pastatų yra žydiški.

Mūšos išrausta: Raudonpamūšio atodanga

Jei prieš tai lankėte tokias įspūdingas atodangas, kaip Pučkorių prie Vilniaus arba Pagramančio prie Tauragės, Raudonpamūšio atodanga gali atrodyti kukloka – Mūšos upelio išraustas kraštas atveria 4 m aukščio ir 30 m ilgio dolomitų atodangą. Geriau ji matytųsi iš priešingo kranto, nei atvyksite, bet net ir stovint ant atodangos ji matoma. Čia verta užsukti apskritai dėl gražios gamtos – dar ir nemažai vandens paukščių galima sutikti Mūšoje.

Jau 400 metų evangelikų reformatų: Švobiškio bažnyčia

Švobiškio bažnyčios istorija prasideda 1606 m., kada mirė Švobiškio dvarininkas Martynas Švoba, Visą savo turtą (įskaitant ir gretimus kaimus, kaip Joniškėlį), jis paliko evangelikų reformatų bažnyčiai, kuriai priklausė ir pats. Nauja mūrinė evangelikų reformatų bažnyčia, vietoje senosios medinės, čia iškilo 1789 m. Nedidelė, renesansinė ir graži – stovi išlikusi iki šiol. Įdomu dar tai, kad būtent Švobiškyje 1919 m. buvo sušauktas pirmasis nepriklausomybę iškovojusioje Lietuvoje evangelikų reformatų bažnyčios sinodas.

Grakščiomis arkomis: Švobiškio tiltas

Po šiaurinę Lietuvą XX a. pradžioje išsikerojęs siaurojo geležinkelio tinklas reikalavo ir infrastruktūros. Labiausiai siauruko tinklas klestėjo tarpukario Lietuvoje, tačiau nebuvo sunaikintas ir per Antrąjį pasaulinį karą. 1944 m. vokiečių valdžia, pasitelkusi rusų karo belaisvius, pastatė Švobiškio tiltą, skirtą siaurukui. Tiltas turi tris arkas, ir yra toks vienintelis gelžbetoninis arkinis tiltas siaurojo geležinkelio ruože. Dabar per jį vyksta automobilių eismas.

Italai Lietuvoje: Joniškėlio dvaras

Joniškėlio dvarą nuo 1723 m. įsigijo atvykėlių iš Italijos giminė – Karpiai (del Carpio). XVIII a. pabaigoje medinius dvaro pastatus sunaikino gaisras, todėl čia pastatyti ir dabar išlikę mūriniai dvaro rūmai (iš dviejų skirtingais amžiais statytų korpusų), vėliau ir kiti pastatai. Dvarą su Joniškėlio miesteliu jungė liepų alėja, kuri išlikusi iki šiol (ja galima nueiti iki kito objekto maršrute – siauruko). Iki pat sovietų okupacijos, dvaras priklausė Karpių giminei, buvo paveldimas iš rankų į rankas. Vienas iš Karpių – Ignas Karpis – XIX amžiuje miestelyje įkūrė mokyklą ir ligoninę, o valstiečius atleido nuo baudžiavos. Sovietmečiu dvaras nacionalizuotas, čia veikė vienas iš Žemdirbystės instituto padalinių. Dabar dvare vedamos naktines ekskursijos, į kurias pakliūti galima tik iš anksto susitarus.

XX a. technikos paminklas: Joniškėlio siaurukas

Kadaise klestėjęs siaurukas vis nyksta. Šiandien veikianti likusi tik maža dalis buvusio siauruko tinklo atkarpa tarp Panevėžio ir Rubikių. Anksčiau, XX a. pirmoje pusėje, būtent Pakruojo ir Pasvalio rajonuose buvo geriausiai išplėtotas siaurojo geležinkelio tinklas. Aplink likę daug įdomių siauruko stočių pastatų (Joniškėlyje, Žeimeliuose, Petrašiūnuose ir kitur), tiltų. Apžėlęs tarp krūmų Joniškėlyje stovi vienas iš siauruko vagonų – per čia anksčiau traukiniai keliavo tarp Pakruojo ir Pasvalio, buvo ir atskira atšaka į Linkuvą.

Vienas seniausių Lietuvoje: Balsių vandens malūnas

Balsių malūnas – vienas seniausių malūnų Lietuvoje, įkurtas 1764 m. ir veikė iki pat 1961 m. Vėliau įrengimai išmontuoti, o dabar sutvarkytoje malūno teritorijoje įsikūręs viešbutis ir restoranas. Graži ir prižiūrima visa malūno aplinka – gera vieta poilsio sustojimui.

Lyg subombarduotas: Smegduobių parkas

Pavadinimas skamba viliojančiai, o ir 2009 m. per šio parko įkurtuves skelbta, kad tai yra vienintelis pasaulyje smegduobių parkas. Ir nors parke nerasite tokių galingų smegduobių, kaip Biržų rajone, tačiau pasivaikščiojimui čia galite paskirti gerą valandą. Jei dar nesinori namo, užsukite į Pasvalyje įsikūrusį girnų muziejų.

Maršruto pabaiga. Gero kelio namo!