Kelionės už eurą per mėnesį – iššūkis savivaldybių biudžetams

2020 metais pirmosios Lietuvoje į funkcinę zoną „Tauragė+“ susijungusios Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių savivaldybėms iš Europos Sąjungos paramos lėšų gavo 18,8 mln. eurų. Nemaža dalis šių pinigų buvo atseikėta mobilaus judumo sistemai sukurti, kuri turėjo sudaryti ekonomiškai silpno regiono gyventojams didesnes galimybes rinktis ar keisti darbo vietas bei prielaidas didesniam ar bent vidutiniam šalies darbo užmokesčiui gauti. Pinigai panaudoti, regiono gyventojai į darbą bet kurioje savivaldybėje gali važinėti už eurą per mėnesį, tačiau problema ne tik neišsisprendė, atvirkščiai – atsirado naujų.

Autobusu – tik į mokyklą ir atgal

Funkcinės zonos „Tauragė+“ plėtros strategija buvo rengiama siekiant identifikuoti gretimoms savivaldybėms svarbias problemas ir rasti bendrus veiksmus, kurie leistų užtikrinti gyventojų poreikius atitinkančių paslaugų geresnį prieinamumą. Viena didžiausių problemų – vietinis susisiekimas. Rengiant funkcinės zonos „Tauragė +“ plėtros strategiją, buvo nustatyta, kad galimybė naudotis viešuoju transportu tinkamu laiku sudaryta tik 50 proc. gyventojų.

2019 m. vienas gyventojas Tauragės regione vidutiniškai leidosi į 14 kelionių autobusais (13 iš jų – autobusų parko autobusais), kai Lietuvoje vienas keleivis vidutiniškai vyko į 104 keliones autobusais (94 iš jų – autobusų parkų autobusais). Skirtumas siekė 7,4 karto. Tačiau padėtis skirtingose savivaldybėse skyrėsi iš esmės. 2020 m. vienas Jurbarko savivaldybės gyventojas autobusu važiavo 13 kartų, tuo tarpu Šilalės – tik 2 kartus.

Tokia situacija susiklostė dėl to, kad visa vietinio susisiekimo sistema buvo orientuota į moksleivių vežiojimą. Tik vienas iš penkių vietinio susisiekimo maršrutų nebuvo priderintas prie ugdymo įstaigų darbo laiko. Iš 29 vietinio susisiekimo maršrutų, kurie aptarnavo gyventojus, 24 buvo Tauragėje, 4 maršrutai – Jurbarko rajono savivaldybėje, 1 maršrutas Pagėgių savivaldybėje. Visi Šilalės rajono savivaldybės nustatyti vietinio susisiekimo maršrutai buvo priderinti prie pamokų laiko, o Jurbarke net nebuvo maršruto, kuriuo gyventojai galėtų pasiekti pramonės rajoną, kuriame sukoncentruota didelė dalis darbo vietų.

Dėl neišvystytos viešojo susisiekimo infrastruktūros regione sparčiai daugėjo atmosferą teršiančių automobilių, kuriuos gyventojai naudoja kelionėms į darbą. 2020 m. Tauragės regione 1000 gyventojų teko 575 individualūs automobiliai, ir šis skaičius buvo didžiausias Lietuvoje (palyginimui: vidutiniškai šalyje 1000 gyventojų tenka 486 automobiliai).

Problemas sprendžia bendra įstaiga

Sprendžiant susisiekimo problemas funkcinės zonos „Tauragė+“ strategijoje buvo numatyta sukurti integruotą regioninę viešojo transporto sistemą, įdiegti elektroninio bilieto sistemą, rekonstruoti Jurbarko ir Pagėgių autobusų stotis, o Jurbarko ir Šilalės savivaldybės dar panoro įsigyti po 3 elektrinius autobusus. Regioninei viešojo susisiekimo transporto sistemai sukurti keturios savivaldybės įsteigė viešąją įstaigą „Žaliasis regionas“.

Per keletą metų padaryta labai daug. Įdiegta elektroninio bilieto sistema, apjungusi regiono viešąjį transportą ir suteikusi galimybę vienu lengvatiniu bilietu keliauti Pagėgių, Jurbarko, Tauragės bei Šilalės savivaldybėse. Naudotis viešuoju transportu gyventojus skatina ir įdiegta lengvatinė nuolatinio bilieto kaina – 1 euras per mėnesį.

Viešoji įstaiga „Žaliasis regionas“ įgyvendina net keletą projektų, kurie turėtų viešąjį susisiekimą padaryti patrauklesniu. Už daugiau nei 612 tūkst. eurų įrengta keleivių informacinė bei vaizdo stebėjimo autobusuose sistema, keleivių informavimo švieslentės, atliktas kasos aparatų pritaikymas bei kiti darbai. Dar 2 mln. 265,5 tūkst. eurų ketinama investuoti į susiekimo infrastruktūrą: visose regiono savivaldybėse bus atnaujinamos 469 autobusų stotelės, įrengti informaciniai ženklai, švieslentės, laukimui ir poilsiui skirti suoliukai.

Viešosios įstaigos Žaliasis regionas“ direktorė Gaiva Mačiulaitienė tikina, kad sprendimas kurti bendrą Tauragės regiono susisiekimo sistemą pasiteisino.

„Tos priemonės, kurias diegiame, leis mums sukurti europinį lygį atitinkančią regioninę susisiekimo sistemą, tokią pačią, kokią turi daugelio ekonomiškai išsivysčiusių šalių gyventojai. Gal ne kiekvienas gyventojas tą mato, nes daugelis viešojo transporto sistema nesinaudoja, tačiau visa tai tam ir daroma, kad keliaujančių viešuoju transportu daugėtų, kad toks susisiekimas būtų patrauklus, patogus, atliktų gyventojų reikalavimus ir poreikius. Daugelio vietovių gyventojai darbo vietas jau turi galimybę pasiekti vietinio susisiekimo autobusais, nebent dirba mažose įmonėse, kurios yra labai nutolusiose vietovėse“, - tikina viešosios įstaigos „Žaliasis regionas“ direktorė G. Mačiulaitienė.

2023 metais įvedus lengvatinį elektroninį bilietą ir įkūrus pirmuosius maršrutus, pritaikytus prie įstaigų ir įmonių darbo valandų, viešuoju transportu besinaudojančių regiono gyventojų skaičius labai išaugo. 2024 metais regione kursuojančiuose autobusuose įdiegta sistema užfiksavo 836 792 elektroninių bilietų žymėjimus. Dažniausiai viešuoju transportu keliavo Tauragės savivaldybės gyventojai, atsižymėję net 66 proc. bilietų. Iš bendro važiuojančių skaičiaus 16,5 proc. keleivių sudarė Šilalės, apie 14 proc. – Jurbarko, ir tik maždaug 3,4 proc. – Pagėgių savivaldybių gyventojai.

Pasak G. Mačiulaitienės, ne visose savivaldybėse yra pakankamai maršrutų, neužtikrintas gyventojus tenkinantis jų dažnis, bet jis atsiras su poreikiu. „Užsienyje visiškai normalu važiuoti į darbą viešuoju transportu. Mūsų regione viešojo transporto bilietas metams kainuoja tik 12 eurų, todėl labiau apsimoka važiuoti į darbą autobusu nei nuosavu automobiliu“, – įsitikinusi viešosios įstaigos „Žaliasis regionas“ direktorė.

Pastangos atsisuko antruoju lazdos galu

Šilalės ir Jurbarko savivaldybėms įsigijus po 3 naujus elektrobusus, už kuriuos savivaldybės sumokėjo daugiau kaip po 1 mln. eurų, atsirado ir naujų maršrutų. Šilalė įkūrė net 6 naujus maršrutus: elektrobusai kursuoja į visas didesnes savivaldybės gyvenvietes, atsirado galimybė nuvykti į Kryžkalnį, kur sustoja daugiau tarpmiestinio ir tolimojo susiekimo autobusų.

Iš Tauragės regiono plėtrai skirtų lėšų Jurbarko savivaldybė pastatė ištaigingą, daugiau nei 2,1 mln. eurų kainavusią autobusų stotį su 38 vietų automobilių stovėjimo aikštele ir elektromobilių įkrovimo stotelėmis. Tačiau naujieji elektrobusai susisiekimo su atokesnėmis vietovėmis nepagerino – kursuoja tik po miestą ir į regiono centrą. Nors miesto autobusų maršrutai buvo derinami su didžiosiomis pramonės rajono įmonėmis, pro kai kurias naujai įrengtas stoteles jie net nesuka.

Šilalės savivaldybės pastangos perduoti 1,1 mln. eurų kainavusius tris naujus elektrobusus kontroliuojamai bendrovei „Šilalės autobusų parkas“ taip pat atsisuko antruoju lazdos galu: antri metai iš eilės bendrovė dirba nuostolingai, o didžiąją dalį pernykščių nuostolių sudarė būtent elektrinių autobusų eksploatavimo išlaidos.

Norėdami išvengti konkurencijos, įmonės vadovai kelionės elektriniais autobusais 1 km kainą sumažino iki 85 euro centrų, nors nuo pat pradžių buvo aišku, kad ši kaina nepadengs visų galimų sąnaudų. Be to, nemažai kilometrų susidaro „nulinės ridos“, kuri neišvengiama važiuojant į maršruto pradžią ar įkrauti autobuso baterijų. Ilgai, kartais net iki mėnesio trunka ir autobusų remontas, nes taisyti gedimų juos tenka vežti į Vilnių. Turkijoje pagamintus elektrinius autobusus žiemą reikia šildyti, ir tam naudojamas dyzelis – o tai irgi papildomos išlaidos. Už Europos Sąjungos paramos lėšas nupirktus autobusus privaloma drausti, ir vien tam įmonė per metus išleido per 14 tūkst. eurų.

UAB „Šilalės autobusų parkas“ direktorius Vytautas Norkus neslepia, kad elektriniais autobusais nusivylė, juolab kad tikėjosi, jog sumažintą kelionės įkainį galės kompensuoti kasmet daugiau kaip po 5 proc. didėjant infliacijai. Bet neišsipildė ir šios prognozės. Pernai elektrinių autobusų sugeneruoti nuostoliai siekė net 55 tūkst. eurų, o eksploatuoti juos bendrovė turės dar ketverius metus.

Viešosios įstaigos „Žaliasis regionas“ direktorė G. Mačiulaitienė neslepia, kad iššūkių Tauragės regiono savivaldybių biudžetai turės ir daugiau.

„Ir vietinio susisiekimo maršrutų nuostolių kompensavimui, ir sistemos priežiūrai bei palaikymui reikia nemažai pinigų. Nesu politikė, todėl nebijau pasakyti savo nuomonės, kad savivaldybės turės susitarti ir pabranginti kelionių autobusu bilietą, kad ir gyventojai prie tos sistemos išsaugojimo galėtų daugiau prisidėti finansiškai. Sistemos išlaikymas tikrai kainuoja daug, ir man neramu, kiek savivaldybės kitais metais turės prisidėti, kad ji veiktų, nes projekto finansavimas baigiasi ir našta guls ant savivaldybių pečių“, – neslepia G. Mačiulaitienė.

Preliminariais skaičiavimais, regiono savivaldybės už sistemos palaikymą jau kitąmet turės sumokėti apie 40 tūkst. eurų.

Publikacija parengta įgyvendinant Medijų rėmimo fondo finansuojamą projektą „Regionų atskirtis – grėsmė valstybės saugumui“.