Kelionė po Karaliaučiaus kraštą

Jau įprasta tapo, kad Kaišiadorių senjorų klubo nariai vis susiburia į kokią nors kelionę. Šį kartą linksmai nusiteikę, vežami autobuso vairuotojo Aleksandro ir lydimi gidės Irenos, leidomės į Karaliaučiaus kraštą. Greitai pravažiavome Lietuvą ir jos įdomius miestelius. Vilkaviškis minimas jau XV amžiuje. Čia stovi 400 metų senumo sinagoga, čia patriarcho Jono Basanavičiaus gimtinė, pro Vilkaviškį yra pražygiavęs Napoleonas su savo kariais. Kybartai – pasienio postas, kuriame mus pasieniečiai kruopščiai patikrino ir tik tada leido važiuoti į Karaliaučiaus žemes.

Stabtelėjome Tolminkiemyje („Čistyje prudy“), kur gyveno K. Donelaitis. Lazdinėlių kaimas minimas nuo 1683 metų, mes jį žinome kaip K. Donelaičio gimtinę. Kaimas išnykęs, bet jo vietoje lietuvių bendruomenė pasodino 275 ąžuoliukų giraitę, taip pat K. Donelaičiui įamžinti pastatytas atminimo akmuo. Keliaujame toliau. Gumbinė – dar XV – XVI amžiuje minimas miestelis.

Čia 1714 m. buvo pakrikštytas K. Donelaitis. Nuostabus cerkvės pastatas, statytas prieš 3 metus. Tęsiame kelionę ir užsukame į kaimelį Jučiai (Vesiolovka), kuriame įkurtas Imanuelio Kanto muziejus. Tai vokiečių filosofas tyrinėtojas. Kelionę tęsiame linksmai, autobuse vyksta viktorina: klausimai-atsakymai apie senovės lietuvių ir prūsų gėrimus bei valgius.

Čia, žinoma, mūsų gidės Irenos nuopelnas. Privažiavome Įsrutį, apžiūrėjome senosios pilies griuvėsius. Toliau – Karaliaučius (Kaliningradas), galutinis mūsų kelionės tikslas. Atvykome ir apsistojome gražiame viešbutyje. Įsikūrėme ir skaniai pavakarieniavome. Po vakarienės kas ilsėjosi, kas išėjo pasidairyti po miestą. Kitos dienos rytą, skaniai ir sočiai papusryčiavę sėdome į autobusą.

Mūsų laukė daug įvairių ekskursijų iki pat vakaro. Čia mus lydėjo gidė jau iš Karaliaučiaus. Ji supažindino su miesto gynybiniais vartais, kurių keletas išlikę iki šių dienų. Tai nuostabūs architektūriniai statiniai su skulptūromis. Senovėje Karaliaučius buvo vadinamas Kionigsbergu. Šį miesto pavadinimą mūsų gidė naudojo visos ekskursijos po miestą metu.

Pergalės aikštė, Kristaus gelbėtojo cerkvė, pastatyta 2004 m. Gražus parkas su fontanais, paminklas vokiečių poetui dramaturgui, istorikui F. Šileriui. Nuostabus „Karalienės Luizos“ teatro pastatas. Stadionas „Baltika“, kuriame vyksta įvairių sporto šakų rungtynės. Važiavome pro vietą, kur kadaise buvo Zoologijos sodas. Jis karo metu buvo visiškai sunaikintas katu su gyvūnais. Tik stebuklingo atsitiktinumo dėka išliko keturi gyvūnai. Pro autobuso langus stebėjome „Vilų alėją“. Tai nuostabūs namai su išskirtine architektūra.

Karalienės Luizos aikštė ir alėja baigiasi M. Kutuzovo paminklu. Stabtelėjome prie „Lietuvos aikštės“. Čia stovi paminklas L. Rėzai, yra užrašyti Lietuvos miestų pavadinimai, kur lankėsi L. Rėza. Pamatėme paminklą 110čiai gvardiečių, kurie žuvo kare. Įdomus ir tiltas, pastatytas 1924 metais, jo išskirtinumas - vertikali pakeltis. Tai vienintelis toks pakeliamas tiltas Europoje.

Apžiūrinėjame kitas įžymybes: Petro Didžiojo krantinė, Okeanijos muziejus, įkurtas 1990 metais. Jame yra nuostabūs akvariumai su įvairiomis žuvimis, moliuskais, koralais bei jūros kriauklių pasauliu. Išorinėje krantinėje eksponuojamas didžiausios pasaulyje mokslinių tyrimų laivas, povandeninis laivas „B-413“, žvejybos laivai. Karališki vartai - tai vieni iš septynių miesto vartų, okeanijos muziejaus filialas.

Svarbus miesto akcentas - Brandenburgo vartai – muziejus. Tai vieninteliai miesto vartai, pro kuriuos yra įvažiavimas. Apsilankę Marcipanų muziejuje sužinojome, kaip atsirado marcipanai. Toliau Soboras – I Kanto muziejus. Per tris parodų sales iki penkto aukšto pristatoma paroda apie I. Kanto gyvenimą, jo pasiekimus. Mūsų laukė nuostabus, nepakartojamas gražiųjų vargonų koncertas.

Visą dieną turėjome labai įdomią ekskursiją po istorines miesto vietas, todėl, pajutę nuovargį, išsiskirstėme po savo kambarius. Kitą dieną po pusryčių su kelionės krepšiais važiavome į Gintaro kasyklas ir muziejų. Gintaro muziejus įkurtas 1979 metais, gynybiniame bokšte. Mes lankėmės Gintaro muziejuje Palvininkuose. Čia eksponuojami įvairaus dydžio ir formos gintarai bei įvairūs jo dirbiniai – papuošalai, suvenyrai, įvairių gyvulėlių figūrėlės. Iš muziejaus važiavome į gintaro kasyklas. Ten gidės pasakojo, kaip kasamas gintaras ir žiūrėjome filmuotą medžiagą apie gintaro kelią – nuo kasyklų iki gražių dirbinių.

Tęsdami kelionę link namų dar aplankėme Ragainę (Nemanas) - miestelį kairiajame Nemuno krante. Čia gyveno ir kunigavo M. Mažvydas. Įdomus pastatas cerkvė-bažnyčia. Viena pastato pusė priklauso krikščionims, kita - provoslavų. Garsi įžymiais žmonėmis Tilžė (Sovietskas). Ypač svarbu, jog čia gyveno ir kūrė Vydūnas, mūsų filosofas, rašytojas.

Aplankėme bažnyčią, kurią bendromis pastangomis 2004 m. pastatė lietuvių bendruomenė. Vienuolė įdomiai papasakojo apie bažnyčios statybą, įdomu tai, kad šalia stovi Lietuvos Respublikos ambasados pastatas. Muitinė – pasienio postas – šį kartą pačiame Tilžės miestelyje. Po patikrinimo įvažiavome į Lietuvą. Linksmai, įdomiai ir turiningai praėjo kelionė po Karaliaučiaus kraštą. Dėkojame vairuotojui Aleksandrui, gidei Irenai ir mūsų visų mylimai vadovei Genovaitei Šidiškienei. Didelis visiems AČIŪ.

Janina Andriūnienė

Autorės nuotr.