Keliauti po Lietuvos nacionalinius ir regioninius parkus – patogu ir nebrangu

Koronaviruso pandemija šiemet sutrikdė atostogų planus daugeliui pasaulio gyventojų. Be to, pasikeitusi ekonomikos situacija verčia neišlaidauti ir galvoti apie ateitį. Lietuviams suskubus rezervuoti vietas atostogoms šalies pajūrio kurortuose, čia jų mažai beliko. O ir likusios kainuoja gerokai brangiau nei ankstesniais metais užsienyje. Tačiau atostogas galime praleisti turiningai ir pailsėti nebūtinai prie Baltijos jūros. Lietuvoje turime daug marių, upių, ežerų, o ši vasara džiugina šiluma ir saulėtomis dienomis. Apie tai, kaip ir kur galima praleisti šias vasaros atostogas, kalbamės su keliautoju, fotografu, kelionių vadovų autoriumi Vytautu Kandrotu.

Ar tiesa, kad lietuvio galvoje įsišaknijęs mitas, jog visavertis poilsis įmanomas tik prie jūros?

Taip, iš dalies tai tiesa. Tačiau taip paprastai mano žmonės, neišbandę kitų laisvalaikio praleidimo būdų. Dažniausia lietuvių atostogų formulė susideda iš skrydžio, pervežimo iki viešbučio ant jūros kranto ir „viskas įskaičiuota“ , maitinimo programos. Ne paslaptis, kad dalis tautiečių jūros taip ir nepasiekdavo – mirkdavo viešbučio baseine ir bare. Šiemet nori nenori tenka keisti mąstymą. Visų pirma, Lietuvos pajūryje beveik nėra tokio tipo pasiūlymų, tad Palangoje ar Neringoje teks dalį paslaugų organizuotis patiems. O tai jau verčia pamiklinti smegenis ir pasverti įvairias alternatyvas. Todėl šiemet dalis lietuvių tikrai atras naujų poilsio formų ir vietų – pažintines keliones po šalį, irklentes ir vandenlentes ežeruose, dviračių ir pėsčiųjų takus miškuose bei parkuose.

Antra lietuviui jautri tema – kainos. Vyrauja nuomonė, kad Lietuvoje atostogauti yra brangu, o pigesnės nakvynės vietos jau išgraibstytos. Ką patartumėte tiems, kurie tik dabar pradėjo galvoti apie atostogas?

Atsakymas į klausimą, ar Lietuvoje atostogauti yra brangu, priklauso nuo to, su kuo lyginsi. Kaip jau minėjau, mūsų šalies ir Vakarų Europos kurortuose beveik nėra „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų. Graikijos ar Turkijos turizmo operatoriai buvo tokie konkurencingi, kad beveik nepaliko vietos kitiems šioje konkurencinėje kovoje. Tačiau pradėję lyginti kitas išlaidas, kurių neišvengsime norėdami turiningai praleisti laisvalaikį, o ne tik pagulėti pliaže, pamatysime, jog tam tikros paslaugos Lietuvoje yra pigesnės. Pradedant muziejų ir pramogų parkų bilietais, baigiant pervežimo ir turizmo inventoriaus nuomos paslaugomis.

Vis dėlto pirmiausia vertinamos nakvynės ir maitinimo išlaidos...

Taip, bet ir čia pasitelkus išradingumą galima nemažai sutaupyti. Kalbant apie nakvynę, turbūt nėra reikalo visiems šią vasarą bruktis į Palangą. Kiekvienas miestas turi savo vandens telkinį. Ar tai būtų Rėkyvos ežeras Šiauliuose, ar Zaraso ežeras Zarasuose, ar tvenkiniai prie mažesniųjų miestelių. Prie jų pastaraisiais metais sukurta infrastruktūra – įrengti paplūdimiai, prieplaukos, persirengimo kabinos, treniruokliai, pavėsinės. Viskas skirta vietos žmonių poilsiui. Paklauskite savęs, kada pastarąjį kartą buvote nuėję prie artimiausio ežero pakrantės. Gal nakvynės ir maitinimo paslaugų visai neprireiks?

Antra, prie visų didžiųjų mūsų šalies ežerų, upių ir marių rasime ne tik sutvarkytų poilsiaviečių, bet ir stovyklaviečių. Čia galima pasistatyti palapinę, sukurti laužą, pasigaminti patiekalų lauko sąlygomis kaip tikriems žygeiviams. Štai, pavyzdžiui, Dzūkijos nacionaliniame parke tokių stovyklaviečių yra net 15. Kada pastarąjį kartą nakvojote palapinėje? Gal laikas pabandyti?

Trečia, gražiausiose Lietuvos vietovėse sukurta visa turizmui reikalinga infrastruktūra: yra kaimo turizmo sodybų, motelių, poilsio namų, kavinių ir užeigų, teikiamos dviračių, baidarių nuomos paslaugos. Ir jų kainos tikrai nebus tokios kaip Palangoje.

Prabilote apie gražiausias Lietuvos vietoves. Kur rekomenduotumėte praleisti atostogas?

Tai mūsų nacionaliniai ir regioniniai parkai. Jie užima net 17 procentų šalies teritorijos ir saugo gražiausią, išraiškingiausią Lietuvos kraštovaizdį – upių slėnius, ežerų pakrantes, miškingas ir kalvotas vietoves. Tai vadinamosios saugomos teritorijos. Čia iš dalies ribojama žmogaus ūkinė veikla, bet kartu teritorija pritaikoma lankyti ir gėrėtis tuo kraštovaizdžiu nekenkiant gamtai.

Taigi, jei pajūryje per brangu, o savo miestelio paplūdimyje atostogauti nesinori, kviečiu pakeliauti po regioninius ar nacionalinius parkus. Saugomos teritorijos gana tolygiai išsidėsčiusios visoje Lietuvoje. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistai yra taikliai pasakę, kad tokių teritorijų yra visai šalia mūsų, tik apie tai nesusimąstome. Daugelį mūsų nuo regioninio ar nacionalinio parko skiria vos 15–20 km atstumas. Ar tai būtų Skuodo rajonas ir Salantų regioninis parkas, ar Vilkaviškio rajonas ir Vištyčio regioninis parkas, ar Šalčininkų rajonas ir Dieveniškių regioninis parkas. Tad niekur toli važiuoti ir nereikia – pradėkite nuo artimiausio parko.

Kiek Lietuvoje yra saugomų teritorijų?

Lietuvoje yra įsteigti 5 nacionaliniai, 30 regioninių parkų ir 6 rezervatai, kuriuose taip pat galima lankytis, tik su lydinčiu atsakinguoju darbuotoju. Daugelyje parkų yra atidaryti lankytojų centrai. Tai nedideli gamtos muziejai, kuriuose atskleidžiamas kiekvieno parko unikalumas, išskirtinės vertybės, supažindinama su saugomomis parko augalų ir gyvūnų rūšimis. Itin populiarūs pastaraisiais metais pastatyti apžvalgos bokštai. Taip pat Lietuvoje veikia 7 gamtos mokyklos, kuriose rengiamos ne tik vienadienės ekskursijos, bet ir stovyklos. Čia galima apsigyventi ir stebėti gamtą ilgiau. Gal tai gali būti idėja jūsų šių metų atostogoms?

Kodėl būtent šiemet reikėtų vykti į saugomas teritorijas?

Kokia mums svarbi gamta, parodė dėl viruso paskelbtas karantinas. Žmonės iš didmiesčių tiesiog užplūdo priemiestinius regioninius parkus, nors jų infrastruktūra nebuvo pritaikyta tokiems srautams.

Paaiškėjo, jog žmogus pailsi ne tik pliuškendamasis viešbučio baseine, bet ir tiesiog nuo liepto nuleidęs kojas į vandenį. Ne tik kimšdamas viešbučio valgius, bet ir pats dalyvaudamas duonos ar šakočio kepimo edukacinėje programoje. Ne tik besikratydamas kurorto atrakcionų parke, bet ir mindamas dviračio pedalus ar kopdamas į piliakalnį. Pasaulyje jau nebuvo naujiena vadinamasis lėtasis turizmas, bet paskelbtas karantinas labai greitai realizavo lėtojo turizmo šalininkų idėjas.

Kita vertus, ir saugomoms teritorijoms reikia nuolatinio lankytojų dėmesio, kad būtų galima prisitaikyti prie didėjančių srautų, kurti ir teikti naujas paslaugas, atidaryti naujus lankytinus objektus, prižiūrėti jau esamą infrastruktūrą. Ir ne tik vasarą – po saugomas teritorijas galima keliauti visais metų laikais.

Paminėjote lankytinus objektus. Ką galima pamatyti regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose?

Daugelyje saugomų teritorijų driekiasi populiariausios turizmo trasos. Štai vaizdingosios Trakų apylinkės – tai istorinio nacionalinio parko teritorija, o vadinamasis Rojaus kelias nuo Kauno link Jurbarko – Panemunių regioninio parko valdos. Tačiau tikrieji nacionalinių ir regioninių parkų lobiai yra kiek kitokie. Tai – atokūs piliakalniai, upių atodangos, mitologiniai akmenys, skaidrūs it ašara šaltiniai, retos augalų ir medžių rūšys, paukščių stebėjimo vietos. Kiekviename parke yra nuo keliolikos iki keliasdešimt lankytinų objektų, o pačius įdomiausius, unikaliausius atrinkome ir sudėjome į kelionių vadovą „Ypatinga Lietuva. Keliaujame po saugomas teritorijas“. Jį išleidome kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba. Knygoje rasite net 41 maršrutą kiekviename parke ir rezervate su žemėlapiais, GPS koordinatėmis, nuotraukomis ir glaustais aprašymais. Leidinys kelioninio formato, patogus naudoti, taupantis laiką – įsidedate į kuprinę ir galite pradėti naudotis priartėję prie parko ribos.

Ko palinkėtumėte vasarotojams?

Linkiu atrasti dar neatrastas vietoves, kurios galbūt yra visai šalia jūsų namų. Po saugomas teritorijas keliauti saugu, patogu ir nebrangu. Prie daugelio gamtos paminklų ir kitų lankytinų objektų saugomose teritorijose, ypač atokesnėse vietovėse, nėra spūsčių, juos galima apžiūrėti nemokamai ir bet kuriuo paros laiku. O šalia įrengtose poilsiavietėse galima surengti iškylą ar maudynes. Kviečiu atrasti kitokį kiekvienam priimtiną laisvalaikio praleidimo būdą. Galimybių ir alternatyvų tikrai yra daug.

Ačiū už pokalbį.

Remiamas turinys