Kelias į pirmą klasę: emocinis bagažas svarbesnis nei kuprinė

Pirmieji mokslo metai – jaudinanti patirtis ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Būsimi pirmokai žengia į naują gyvenimo etapą, kuriame jų laukia ne tik raidės ir skaičiai, bet ir nauji draugai, taisyklės, mokytoja ir didžiulė emocijų paletė.

Tėvai dažnai rūpinasi, ar vaikas moka skaityti, ar turės tinkamą kuprinę, tačiau ne mažiau svarbus pasirengimas – emocinis. Kaip padėti vaikui jaustis saugiai, užtikrintai ir pasiruošusiam susidurti su mokyklos iššūkiais? Kokius socialinius įgūdžius verta pradėti lavinti dar iki mokslo metų pradžios? Apie tai kalbamės su VU Šiaulių akademijos direktore, profesore dr. Renata Bilbokaite, kuri dalijasi savo įžvalgomis, patarimais ir primena: pasiruošimas mokyklai prasideda ne klasėje, o namuose – per bendravimą su vaiku.

Pirmokui reikalingi ne tik pieštukai

Po darželio į mokyklą ateisiantis pirmokas susidurs su daug naujovių savo gyvenime. Teks ne tik nuosekliai mokytis, perprasti pamokas, išmokti ramiai sėdėti pamokoje. Vaiko lauks ir socialiniai iššūkiai – juk į klasę susirenka daug skirtingų vaikų, kasdien tenka bendrauti, susidurti su įvairiais iššūkiais ir tam reikėtų pasiruošti iš anksto. Šis darbas pirmiausia gula ant tėvų pečių.

„Reikėtų paruošti vaiką įvairovei. Juk mokykloje jis susidurs su kritika, kartais nemaloniu kitų elgesiu, su savo gebėjimų vertinimu, turės laikytis tvarkaraščių, planų ir panašiai. Tai yra dideli iššūkiai vaikų vidiniam pasauliui, kuris namų ir ikimokyklinės įstaigos aplinkose buvo išreiškiamas (ne)norais ir atliepiamas suaugusiųjų, kurie skyrė itin daug dėmesio vaikų poreikiams ir mažiau orientavosi į pasiekimus. Pereinant į mokyklinį etapą atsiranda iššūkis nepasimesti tarp augančio kiekvieno vaiko individualumo bei poreikių klasės kontekste, t.y., svarbu suprasti savo, bet ir kitų vaikų poreikius, nes gyvename įvairovėje ir kiekvienas turi prigimtinę teisę būti mylimas ir turėti galimybes būti priimtas bei galėti mokytis bei socializuotis, reikia mokyti dialogo. Kitaip tariant – mokytis kalbėtis, pasipasakoti, kelti klausimus ir aiškintis kilus sunkumams“, – tikina profesorė.

Klasės sudaromos iš kelių dešimčių skirtingų vaikų, todėl gebėjimas siekti kompromisų, suprasti yra tikrai kertiniai įgūdžiai. Adaptaciniu periodu kalbėtis ir pasipasakoti išmokęs vaikas lengviau supras kitus bei leis pažinti save tiek mokytojai, tiek bendraklasiams. Bus lengviau išvengti problemų, kurios dažnai atsiranda iš paprasčiausio nesusikalbėjimo.

Kaip emociškai paruošti vaiką?

Socialiniai įgūdžiai susiformuoja ne per vieną dieną, todėl ir su vaiku dirbti reikia nuosekliai ir nuolat. Jei matematikos uždavinius paaiškinti yra paprasta, tai emocinis pasaulis pareikalaus sumanumo ir kantrybės. Profesorė rekomenduoja vaikams paaiškinti apie empatijos svarbą, kasdienybėje mokyti ir kalbėtis, kaip svarbu suprasti kitą asmenį, suvokti jo jausmus, priimti tą žmogų tokį, koks jis yra, nes visi mes esame skirtingi.

„Papasakokite vaikui, kad kiekvienas žmogus turi savo emocinį bei minčių pasaulį, kiekvieno šeimos kultūra ir papročiai, įpročiai ir požiūriai yra gerbtini, jei jie nekenkia aplinkai, todėl kiekvienas žmogus tose pačiose situacijose jaučiasi, reaguoja ir mąsto truputį skirtingai ir tai yra visiškai normalu, – sako prof. dr. Renata Bilbokaitė, – mokydami empatijos ugdome vaiką suprasti kitus, užkertame kelią patyčių formavimuisi. Juk atjauta leidžia neteisti kitų už kitokį elgesį nei esame įpratę matyti. Dialogas ir empatija, mokymasis suprasti save bei kitus nereiškia, kad visuomet reikia kitiems nusileisti – tai reiškia, kad aš, žinodamas savo jausmus, emocijas, norus ir galimybes, galiu atsižvelgti į kitų asmenų charakteristikas ir ieškoti kompromiso, kartais kažko reikės atsisakyti man, kartais – kitam, o kartais visoms pusėms reikės susimažinti norus, ambicijas ar nuraminti emocijas, kad galėtume mokytis ir daugiau išmokti“.
Vasara puikus laikas pasikalbėti su vaikais apie įvairias socialines situacijas. Keliaujant, atostogaujant taip pat patenkame į įvairias situacijas, tačiau būtina jas garsiai panagrinėti, papasakoti vaikui, kaip tinkamai reaguoti, galima pokalbį pratęsti, papasakoti ir apie situacijas, su kuriomis gali tekti susidurti mokykloje – mandagiai kalbėti su pedagogais, nesityčioti, būti draugiškam.

„Viskas turėtų vykti natūraliai, pagal galimybes. Vieno karto tikrai neužteks ir norimo rezultato taip nepasieksime. Svarbu pasakoti apie savo šeimos vertybes, priminti tai periodiškai nutikus vienai ar kitai situacijai, kurioje tenka priimti sprendimus, kaip elgtis tinkamai. Prasidėjus mokslo metams ir iškilus sunkumams ar klausimams, vaikui priminti vertybes, aptarti susidariusias situacijas, pasiaiškinti, kaip tinkamai reaguoti“, – sako profesorė. 
Tik nuolatiniai pokalbiai, situacijų analizės leis vaikui ilgainiui suformuoti socialinius įgūdžius, pačiam gebėti tinkamai elgtis atitinkamose situacijose.

Kodėl svarbus pirmoko emocinis fonas?

Rugsėjo pirmąją vaiką pasitiks nauja erdvė, nauji žmonės ir visa nauja bendruomenė. Čia reikės laikytis taisyklių, todėl, kad visi procesai būtų lengvesni, reikėtų vaiką ugdyti tinkamo elgesio. Rekomenduojama vaikui paaiškinti ar priminti paprastai ir aiškiai, koks elgesys yra tinkamas, koks ne, pavyzdžiui: nesimušk, pasidžiauk kito laime, būk draugiškas. 

„Taip pat svarbu nuteikti vaikus, kad mokykloje gali būti visokių dienų. Ne visada bus tik geros ir lengvos dienos, kartais pasitaikys sunkumų ir tai yra visiškai normalu. Tokiu metu reikia priminti tvirtai laikytis savo vertybinių pagrindų, išlaikyti pagarbų bendravimą su aplinkiniais. Iškilus įvairioms situacijoms pravartu su vaiku vėl aptarti socialines normas, koks elgesys yra tinkamas, o koks ne“, – sako R. Bilbokaitė.

Profesorė primena, kad mokyklos etapas yra skirtas ne tik raštingumo ugdymui(si), bet ir kelionei į vaiko asmenybės brandą, todėl tėvų ir mokytojų bei visų mūsų dėmesys vis tik turėtų būti taip pat svarbiai skiriamas vaikų dialogo, savęs ir kitų pažinimo bei realizavimo(si) skatinimui.