Keliai šiemet gali likti nepaženklinti – neperdažytų ištisinių linijų galima tiesiog nepastebėti

Lietuvos automobilių kelių direkcijos rengiami kelių horizontaliojo ženklinimo pirkimai sukėlė abejonių dėl vykdomų procedūrų skaidrumo ir rizikos, kad keliai bent dalyje šalies šiemet gali likti be linijų ir perėjų. Keturios institucijos – Specialiųjų tyrimų, Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos taryba ir Susisiekimo ministerija – paprašytos įvertinti vykdomus net 10 vienodų pirkimų, kurių bendra vertė gali siekti daugiau nei 20 milijonų eurų.

Tapkite mūsų draugu „Facebook“ ir sekite svarbiausias naujienas!

Birželį paskelbtuose dešimtyje konkursų Automobilių kelių direkcija siekia išrinkti įmones, kurios dar šiemet ir ateinančius dvejus metus žymės ir horizontaliai ženklins 70 proc. visų kelių Lietuvoje, suskirstant juos pagal regionus.

„Didžiausia problema šiuo metu – nenustatyti minimalūs perkamų paslaugų kiekiai. Direkcija ketina atsiskaityti už tiek darbų, kiek konkursus laimėjusios įmonės spės atlikti. Tai didelė problema, nes dalis kelių šiemet gali likti be linijų ir perėjų, vadinasi, nesaugūs – jei ištisinė linija bus nusidėvėjusi, vairuotojai ją gali kirsti ir į avarines situacijas pakliūti visai netyčia. Taip pat ir teismas policijos paskirtos nuobaudos už ištisinės linijos kirtimą negalės patvirtinti, jei ekspertas pripažins, kad linijos baltumas yra nusidėvėjęs ir neatitinka reikalavimų“, – sako Tomas Ignatavičius, bendrovės „Biseris“ generalinis direktorius, neseniai pradėjęs eiti pareigas.

Pasak specialisto, nėra jokio teisinio ar loginio paaiškinimo, kodėl rengiant konkursus nėra nustatoma, kiek darbų realiai reikės atlikti ar bent kokios bus šių darbų apimčių ribos. Kadangi visi konkursai rengiami vienu metu, o visus darbus reikia atlikti iki lapkričio 10 dienos, įmonės negali įvertinti ir dalyvauti konkursuose pagal savo turimus resursus. Gali atsitikti taip, kad maža įmonė turinti nedidelį technikos parką, nenašias mašinas ar mažiau kvalifikuotus darbuotojus ir dėl to galėdama pasiūlyti mažiausią kainą, laimės visus konkursus. Pasitelkti kitų įmonių į pagalbą maža bendrovė negalės, nes tai draudžia konkurso sąlygos.

„Tai aplaidus ir neatsakingas elgesys gyventojų atžvilgiu. Atėjus rudeniui ir žiemai, nepaženklintas kelias gali tapti avarijų ir mirčių priežastimi, kurių nesunkiai būtų galima išvengti, jei konkursų rengėjai į dokumentus įrašytų 10 skaičių su minimaliais numatomų darbų kiekiais, – sako T. Ignatavičius. – Šiuo metu, kai nėra aišku, kiek iš tiesų darbų reikės atlikti – 0 ar 130000 kvadratinių metrų, skaičiuojant tik vieną iš dešimties konkursų – normalu, kad visos įmonės dalyvaus visuose 10 pirkimų. Jei kuris nors laimėtojas darbų atlikti negalės, jis nepatirs jokių baudų ar sankcijų, kadangi minimalios perkamų darbų apimtys nėra nustatomos“.

Paskelbti horizontaliojo kelių ženklinimo konkursai jau buvo sukėlę įtarimų dėl procedūrų skaidrumo, nes Automobilių kelių direkcija buvo nustačiusi pasiūlymų pateikimo terminus tris dienas kas valandą.

„Tai buvo akivaizdi landa korupcijai, nes po kiekvieno pasiūlymų vokų atplėšimo kilo milžiniška rizika, kad įmonių pasiūlytos kainos nutekės, ir kai kurios vėliau pasiūlymus teikiančios įmonės turės galimybę pakoreguoti savo siūlymus ir tokiu nesąžiningu būdu laimėti konkursus“, – sako T. Ignatavičius.

Po kelių pakartotinių kreipimųsi į atsakingas institucijas pasiūlymų pateikimo laikas visuose 10 identiškų konkursų buvo suvienodintas, nors pati Automobilių kelių direkcija iš pradžių buvo atsisakiusi tai padaryti. Lygiai taip pat konkursus rengianti direkcija atsisako nustatyti ir minimalius darbų kiekius, nors yra atsakinga už eismo saugumą Lietuvoje.

Šiuo metu konkursuose norinčios dalyvauti įmonės pasiūlymus Automobilių kelių direkcijai turi pateikti iki rugpjūčio 2 dienos.