Kelią užgulė „sveika“ liepa: kas kompensuos žalą?

Gargždų Tilto g. gyventojai šokiruoti: „sveiku“ pripažintas medis vos jų neužmušė. Ties Tilto g. 13 namu augusi sena liepa gargždiškiams seniai kėlė nerimą, mat pučiant stipresniam vėjui svyruodavo į visas šalis. „Kreipėmės į Savivaldybės administracijos Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisiją, kurios verdiktas – medis „sveikas“, tačiau praėjusį antradienį šis „sveikuolis“ pridarė nemažai nuostolių. Kas atlygins žalą?“ – piktinasi Tilto g. gyventojai.

Iki nelaimės – kelios minutės

Tilto gatvėje gyvenanti Eglė Mizarė kaip tik tądien turėjo vežti sūnų laikyti teisių egzamino. „Važiavome iš kiemo atbulomis ir pasigirdo didžiulis trenksmas. Labai išsigandau, iškart nuspaudžiau stabdžių pedalą. Išlipę pamatėme nuvirtusį medį. Nežinau, ar jis ir nuvirto būtent tuo metu, ar kas buvo, tačiau garsas išties buvo stiprus. Liepa užvirto ant kelio, jis tapo nepravažiuojamas, tad sūnui iškviečiau taksi. Iki egzamino buvo likę 40 min. Deja, dėl patirto streso jam nepavyko susikaupti ir jo išlaikyti“, – pasakojo E. Mizarė.

Ji akcentavo, kad labiausiai apmaudu dėl to, kad gyventojai dėl šio medžio buvo kreipęsi į Savivaldybės administracijos Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisiją, tačiau dar gegužės 4 d. gavo atsakymą, kad esą medžio kirsti nereikia – jis sveikas. „Garantuoju, kad net apžiūrėti nebuvo atėję, nes ir vizualiai tikrai matėsi, kad medis pažeistas“, – tvirtino E. Mizarė. Jai baisu net įsivaizduoti, kas būtų buvę, jei tą akimirką kaip tik keliu būtų ėjusi dukra namo iš mokyklos, ar jie su sūnumi važiavę mašina.

Skaičiuoja nuostolius

Daugiausia žalos nuvirtęs medis padarė Tilto g. gyventojai Daliai Freigofaitei. „Sulaužyta tvora, suniokoti vaiskrūmiai, gėlynai, sužeistas šuo. Labai apmaudu, kad taip atsitiko. Aplinkiniai ragina kreiptis į Savivaldybės administraciją dėl žalos atlyginimo, tačiau dar neapsisprendžiau“, – penktadienį sakė D. Freigofaitė. Nuvirtusi liepa jau pašalinta, tačiau, anot D. Freigofaitės, ne mažiau pavojingi ir kitoje kelio pusėje augantys medžiai. „Jie taip pat virs arba ant kelio, arba į pakalnę“, – prognozuoja gargždiškė.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos pirmininkė Jurgita Tamošauskienė apgailestavo dėl tokios situacijos, tačiau užtikrino, kad komisija pagal gautą prašymą buvo apžiūrėjusi šį medį. „Vertinimą atlikome vizualiniu būdu. Jokių kamieno pažeidimų nebuvo matyti. Komisiją sudaro ir Savivaldybės ekologė Kristina Stulpinienė, Leidimų ir licencijų skyriaus vyresnioji specialistė Danguolė Bakstienė, ir Aplinkos apsaugos agentūros atstovas, kuris kinta. Atvyksta, kas gali. Be to, ten darbuotojų gana didelė kaita, tai keičiasi ir atvykstantieji. Būtent Tilto gatvėje augusį medį vertinusi moteris šiuo metu agentūroje jau nebedirba“, – užsiminė J. Tamošauskienė.

Ekspertinis vertinimas – nauja praktika

Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos pirmininkė J. Tamošauskienė informavo, kad tuo metu, kai reikėjo atlikti Tilto g. medžio vertinimą, nebuvo sudaryta sutartis su eksperte, tad nebuvo galimybės objektą įvertinti tomografiniu tyrimu ultragarso skaneriu „Arbotom“. Anot J. Tamošauskienės, sutartis buvo pasirašyta 12 mėnesių, pratęsimo galimybės nebuvo, tad teko skelbti naują viešųjų pirkimų konkursą, procedūros užtruko.

„Šiuo metu jau turime sutartį dėl ekspertinio vertinimo, jį mūsų rajone atliks šios srities profesionalė Lina Straigytė. Specialia technika, leidžiančia sužinoti, ar kamieno viduje esama puvinio, bus tiriami visi alėjoje nuo Klaipėdos gatvės iki Minijos tilto augantys medžiai“, – teigė J. Tamošauskienė. Vieno medžio tikrinimas aparatu kainuoja 50 Eur, vizualinis ekspertės vertinimas – 10 Eur. Ekspertė L. Straigytė medžius jau tikrino šeštadienį ir antradienį, tačiau oficialių išvadų dar teks lukterėti. „Tik antrą kartą turime sutartį dėl ekspertinio vertinimo, tai nauja praktika. Anksčiau visi medžiai buvo tikrinami tik vizualiniu būdu“, – sakė Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos pirmininkė J. Tamošauskienė.

Daugiausia prašymų dėl medžių pašalinimo komisija sulaukia pavasarį ir prieš Vėlines. „Kadangi minėta ekspertė L. Straigytė yra iš Kauno, ne visada ją galime pasikviesti dėl kiekvieno medžio. Dažniausiai ji tikrina didesnius plotus. Pavyzdžiui, yra atlikusi kaštonų alėjos Gargždų Klaipėdos gatvėje vertinimą, taip pat Vingio g. medžių Priekulėje, prie Ievos Simonaitytės memorialinio muziejaus ir pan.“, – vardijo pašnekovė. Ji akcentavo, kad komisija visada siekia išsaugoti kuo daugiau medžių mieste, atsižvelgiama į medžio augimo amžių ir pan.

Atsakinga Savivaldybė

Gargžduose dirbantis advokatas Donatas Lengvinas „Bangai“ sakė, jog siekiant reikalauti dėl nuvirtusio medžio atsiradusios žalos atlyginimo, pirmiausia reikia nustatyti, kas yra atsakingas už kilusią žalą, t. y. į kurį fizinį ar juridinį asmenį nukentėjęs asmuo gali kreiptis su reikalavimu atlyginti patirtą žalą. Už valstybinėje ar savivaldybei priskirtoje teritorijoje esančių želdynų ir želdinių priežiūrą yra atsakingos vietos savivaldos institucijos, o šiuo konkrečiu atveju – Klaipėdos rajono savivaldybė, atstovaujama Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos.

„Jei šiuo atveju bus nustatyta, kad žala atsirado dėl nuvirtusio medžio, kuris prieš tai augo valstybei ar savivaldybei priskirtoje teritorijoje, tai tokiu atveju žalą patyrę asmenys, gindami pažeistas teises, ir siekdami ginčą išspręsti taikiai, su reikalavimu atlyginti žalą turėtų kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybę, atstovaujamą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (arba kitus atsakingus asmenis, jeigu želdynų priežiūros funkcijas savivaldybė yra perdavusi kitiems subjektams) ir iš jos (ar atsakingų subjektų) reikalauti žalos atlyginimo. Nesulaukus žalos atlyginimo ar savivaldybei (ar kitiems atsakingiems asmenims) atsisakius atlyginti gyventojų dėl įvykio patirtą žalą, pastarieji pažeistas teises gali ginti kreipdamiesi į teismą, teisės aktų nustatyta tvarka teismui pateikdami civilinį ieškinį dėl jiems padarytos žalos atlyginimo“, – informavo advokatas D. Lengvinas.

KOMENTARAS

• Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto docentė dr. Lina STRAIGYTĖ: „Dar šeštadienį buvau atvykusi ir įvertinau medžius šalia virtusios liepos. Ant šlaito augantys medžiai yra pakankamai brandūs, labai dideli ir galingi. Jie per daug masyvūs, kad augtų ant šlaito. Jų šak­nų sistemai mažai atramos. Pakilęs didžiulis vėjas medžius gali išversti ir su šaknimis. Gyventi greta išties pavojinga. Matėsi ir akimi, kad 4–5 medžiai yra išpuvę. Juos reikia pakeisti jaunais medeliais. Juk čia ne miškas, o miestas, kur šalia vyksta intensyvus eismas, stovi gyvenamieji namai. Aparatinio vertinimo kol kas neprireikė. Be to, lyjant aparatu ir negalima naudotis, vis dėlto tai elektronika...“