Kėdainiuose nesiliauja nusiskundimai dėl kvapų

Kėdainiai su nemalonių kvapų problema kariauja jau ilgus metus. Tačiau kad ir kiek gyventojų nusiskundimų rajono savivaldybė sulauktų, kad ir kiek žmonės guostųsi socialiniuose tinkluose, situacija, rodosi, nė kiek nesikeičia. Ar įmanoma, kad Kėdainiuose vieną dieną nustotų smirdėti? O gal kaip agrarinio ir pramoninėmis gamyklomis apstatyto miesto gyventojams reikės priprasti prie nemalonių kvapų?

Griaužia akis

Štai į „Rinkos aikštę“ kreipėsi Sodų gatvės gyventoja, kuri pasako, kad kas vakarą, jau po darbo valandų ir vėliau, ima sklisti nemalonus kvapas.

„Smarvė kankina ir naktimis, jau net akis nuo jos graužia, alergizuoja. Smarvė smelkiasi į butą net pro uždarytus langus. Baisu, kad jos net ir drabužiai gali prisigerti.

Ji mieste ypač intensyvi būna kai vėjas pučia nuo Josvainių pusės“, – guodėsi moteris.

Nuolat tiria

Tuo tarpu rajono mero patarėja Jorūnė Liutkienė informavo, kad dėl nemalonių kvapų įmonės yra tikrinamos nuolatos. Tam yra sudaryta ir speciali darbo grupė.

„Yra sudaryta darbo grupė pasiūlymams teikti dėl ūkinėje veikloje skleidžiamų kvapų koncentracijos mažinimo Kėdainių mieste ir rajone. Darbo grupėje įvertinta situacija, iš kurių įmonių ir bendrovių sklinda nemalonūs kvapai Kėdainių mieste ir rajone. Ši darbo grupė teikia įmonėms siūlymus dėl veiksmų ir priemonių mažinant ūkinėje veikloje skleidžiamų kvapų koncentraciją Kėdainių mieste ir rajone, esant poreikiui rengia siūlymus dėl kvapų kontrolę reglamentuojančių teisės aktų pakeitimų.

Pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus Nacionalinis visuomenės sveikatos centras vykdo higienos normų laikymosi kontrolę“, – informavo J. Liutkienė.

Pažeidimų nėra

Paaiškėjo, kad ir kiek įmonės būtų tikrinamos, pažeidimų jose tiesiog nerandama.

„Įmonėse pažeidimai dėl viršijančių kvapą koncentracijų, nėra nustatyti.

Kiekvienais metais yra vykdomas Kėdainių rajono aplinkos monitoringas, teisės aktuose nustatytos kvapų koncentracijos normos, Kėdainių rajono aplinkos monitoringo metu jos nustatomos pakankamai žemos ir neviršija leistinų normų. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos darytuose aplinkos oro tyrimuose taip pat nebuvo nustatyta pažeidimų“, – informuoja mero patarėja pridurdama, kad patikrinimų dažnumas nėra reglamentuotas, o Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos inspektoriai tikrina įmones tik jeigu yra gautas skundas dėl jų vykdomos veiklos.

Skundai – tik žodiniai

Kad ir kaip dažnai begirdėtume apie tai, kad Kėdainiuose nosį riečia ne pats maloniausias kvapas, skundai ir lieka tik žodiniais skundais. Pasirodo, kad šiemet savivaldybė nėra gavusi nė vieno skundo, o pernai gavo vos 3 pranešimus apie nemalonius kvapus.

„Skundai taip pat gali būti teikiami Nacionaliniam visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriui, kuris vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę pagal kontroliuojamų sričių sąrašą, o informacijos dėl skundų gavimo Kėdainių rajono savivaldybės administracijas iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus, neturi“, – informavo J. Liutkienė.

Psichologinis taršos poveikis

Tuo tarpu KTU Aplinkosaugos technologijos katedros profesoriaus Dainiaus Martuzevičiaus teigimu, ne visuomet blogas kvapas rodo, kad ore sklando kenksmingos medžiagos, tačiau tai dar nereiškia, kad žmogui kvapas neturi jokio poveikio. Vien jau psichologinis diskomfortas –problema.

„Kvapo pojūtis yra ypatinga žmogaus organizmo savybė, leidžianti apsisaugoti nuo sveikatai pavojingos aplinkos. Tačiau įvairių medžiagų kvapo slenkstis (mažiausia juntama koncentracija) yra dažniausiai mažesnė, nei poveikio sveikatai koncentracijos ribinė vertė.

Todėl galimos situacijos, kai esant kvapui, realios grėsmės sveikatai nėra, tačiau žmogus sunerimsta, ir vien šis nerimas yra psichologinis taršos poveikis.

Žmonių pakantumas kvapui ir oro taršai yra skirtingas – vieni nesunkiai pakelia kvapus ir gali išbūti sąlyginai užterštame ore be poveikio sveikatai ilgesnį laiką. Kiti yra jautresni, ir net nedidelis taršos padidėjimas sukelia neigiamą poveikį kvėpavimo takams.

Dėl šių priežasčių mokslininkai tiria dvejopą oro užterštumo poveikį – objektyvų, kurį galimą išmatuoti instrumentais, ir subjektyvų, kuri nurodo pats žmogus, esantis poveikio zonoje.

Teisės aktuose pastarasis vertinimo būdas nėra numatytas, todėl kontroliuojančios institucijos remiasi matavimo ar sklaidos prognozavimo būdais, kurie yra patikrinti ilgametės praktikos.

Oro užterštumo matavimas yra sudėtingas techninis uždavinys, kadangi teršalų koncentracija yra labai dinamiška ir greitai kintanti erdvėje ir laike“, – teigė specialistas.

Daugiau naujienų apie Kėdainių rajoną skaitykite www.rinkosaikste.lt