Kėdainių laivelis pagaliau plauks?

Savivaldybės užsakymu pastatyta ir mokesčių mokėtojams daugiau kaip 12 tūkst. eurų atsiėjusi Kėdainių vytinė „Vėtra“ pastaruoju metu kelia daugiau rūpesčių nei džiaugsmo. Senamiestyje prie Nevėžio krantinės prišvartuotas laivelis iki šiol nejuda iš vietos ir atlieka tik puošmenos funkciją, o rajono tarybos sprendimu jį neprašytai gavęs Kėdainių krašto muziejus atvirai įvardija, kad dėl jam priskirto laivelio turi tik nereikalingą galvos skausmą.

Tris didelius projektus šiuo metu įgyvendinantis Krašto muziejus sako neturintis nei papildomų žmogiškųjų išteklių, nei kitų resursų deramai rūpintis vytine, todėl kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybę su prašymu, kad ši leistų „Vėtrą“ išnuomoti. Ji leido, tačiau dusyk paskelbus viešąjį nuomos konkursą neatsirado nė vieno norinčiojo paimti laivelį savo globon ir plukdyti norinčius pramogauti ant vandens. Praėjusią savaitę rajono savivaldybė suorganizavo krašto verslininkų bei suinteresuotų visuomenininkų susitikimą, kuriame kvietė bendrai ieškoti idėjų, ką gi daryti ir kaip galiausiai panaudoti pastatytą vytinę.

Vykdė apklausą

Kodėl laivelio niekas nepanoro nuomotis, niekas atsakyti negali.

Buvo paskelbtos trys viešojo nuomos konkurso sąlygos. Pirma – 500 eurų metinė nuomos kaina, nes būtent tokia yra minimali laivelio nusidėvėjimo suma. Antra – naujasis šeimininkas turėtų įsipareigoti vykdyti pramoginį žmonių plukdymą. Trečia – nuomos sutartis būtų pasirašyta 5 metams.

Kaip jau minėta, dusyk įvykęs konkursas nesudomino nė vieno norinčiojo, tad rajono savivaldybė nusprendė paskelbti apklausą ir išsiaiškinti, kokį laivelio likimą mato kraštiečiai.

Paaiškėjo, kad dalis respondentų norėtų „Vėtrą“ matyti kaip miesto simbolį ir puošmeną, vizualizuojančią Kėdainių laivybos istoriją. Šią funkciją vytinė atlieka jau ir dabar.

Kita dalis atsakiusiųjų pageidauja, kad laivelis vykdytų ir platesnę pramoginę funkciją – plukdytų žmones.

Būdų, kaip įgyvendinti būtent šį užmojį, savivaldybė ir ieško.

Nevėžyje treniruotųsi irkluotojai

Susitikimas, vykęs Nevėžio krantinėje, kuriame gvildentos vytinės perspektyvos, sulaukė ne tik vietinių gyventojų dėmesio, bet ir svečių idėjų.

Tiesa, buvo ir tokių, kurie į susitikimą atėjo be idėjų, bet su priekaištais valdžiai – bandyta ieškoti kaltų, dėl ko laivas šiandien dar neplaukia. Tačiau tokie politinį prieskonį turintys pasisakymai kaipmat buvo nutildyti, mat atsirado žmonių, tokius pasisakymus užgožusių ne politiniais paistalais, o problemos nagrinėjimu iš esmės pateikiant konkrečias idėjas.

Kartu su kėdainiečiais dėl vytinės diskutavęs vilnietis Nerius Pivoras pažvelgė į situaciją plačiau ir pasiūlė ne vienerių metų perspektyvą.

„Apie Kėdainių vytinės problemą man papasakojo šiame mieste gyvenantys bičiuliai.

Kėdainiai atrodo turintys didelį potencialą, bet neišnaudoja Nevėžio upės galimybių.

Aš siūlyčiau Kėdainiuose įkurti irklavimo klubą, tada Nevėžio upėje galėtų treniruotis sportininkai, – susirinkusiuosius originalia idėja nustebino pats aštuonerius metus irklavimui atidavęs svečias. – Baidarių irklavimas – olimpinė sporto šaka. Ją kuruoja ir olimpinis komitetas, ir šios sporto šakos federacija.

Kiekviena federacija yra suinteresuota savo sporto šakos puoselėjimu ir plėtra.

Kėdainiai turi pakankamai dėkingas galimybes čia įkurti akademinio irklavimo, baidarių ar kanojų irklavimo klubą.

Tikrai sulauktumėte federacijos palaikymo ir paramos sporto inventoriui įsigyti: valtims, irklams, treniruokliams.

Vienu šūviu būtų nušauti keli zuikiai: Kėdainiuose atsirastų nauja sporto šaka, būtų vykdomas jaunimo užimtumas, su kitų Lietuvos klubų komandomis galėtumėte rengti varžybas, kurias būtų įdomu pasižiūrėti ir būriui sirgalių.

Jei miestas matytų toliaregišką viziją, o į šį procesą žvelgtų ne tik kaip į valties dalybas, tada Nevėžis atgytų.

Turite upę su istorija, todėl siekiant išnaudoti vytinę kaip autentiškos istorijos dalį, galima būtų prie „Vėtros“ dar sukurti tradicinių valčių, plaustų ir organizuoti tarpmokyklines žaidynes.

Panašus renginys vyksta Anglijoje, Temzės upėje. Šios varžybos čia sulaukia itin daug dėmesio.

Nevėžis senamiestyje turi tapti traukos centru.

Miestas, turėdamas upę, turi rasti ir būdų ją išnaudoti.

Galiausiai čia galėtų būti ir vandens dviračių ar kitų plaukimo įrankių, kuriuos žmonės galėtų išsinuomoti ir pramogauti.“

„Idėja įkurti Kėdainiuose irklavimo klubą nauja ir, mano akimis, labai vertinga.

Apie šį pasiūlymą dar tikrai diskutuosime, – patikino rajono vicemeras Paulius Aukštikalnis. – Vis tik tai plati vizija ir greitai mūsų problemos neišspręstų. O mes siekiame, kad laivas kuo greičiau plauktų ir atliktų visas kitas savo funkcijas.“

Laivą plukdyti pasirengęs Kėdainių kultūros centras

Didžioji dalis susirinkusiųjų išreiškė norą, kad laivas priklausytų ne privačiam asmeniui ar įmonei, o miestui, kitaip sakant, rajono savivaldybei pavaldžiai įstaigai. Tiesa, šiuo metu taip ir yra – laivas perduotas Kėdainių krašto muziejui, tačiau šis siekia itin daug rūpesčių keliančio turto atsisakyti.

Kadangi tądien vykusiame susitikime iš privačių asmenų ar įstaigų konkrečių pasiūlymų dėl laivo panaudojimo galimybių nenuskambėjo, galimybe vytinei įpūsti gyvybės susidomėjo kita rajono savivaldybės įstaiga – Kėdainių kultūros centras. Būtent jo direktorės Onos Mikalauskienės pristatyta idėja daugeliui pasirodė greičiausiai įgyvendinama bei realiausia.

„Mes rengėme šio laivo pristatymą visuomenei, darėme bandomąjį plaukimą ir pastebėjome, kad tai žmonėms patrauklu – jie norėtų šią pramogą išbandyti, – sako O. Mikalauskienė. – Ir man pačiai atrodo patrauklu tokiame laive surengti asmeninę šventę, todėl tikiu, kad jį išsinuomoti bei pasiplaukioti norėtų ir, pavyzdžiui, jaunavedžiai. Tad susidomėjimo, manau, būtų.

Galėtume siūlyti pasiplaukiojimo kainą su edukacija ir be edukacijos.

Manau, kad būtų sąžininga ir teisinga, jei šio laivo kapitonu pirmiausia pasiūlytume tapti jo statytojui Dariui Petkevičiui. Tai charizmos ir idėjų turintis žmogus.

Bendradarbiavimo galimybes su juo esame jau aptarę.“

Susitikime dalyvavęs D. Petkevičius patvirtino esąs pasirengęs bendradarbiauti su Kėdainių kultūros centru ir priimti jų pasiūlymą.

„Jei laivui bus sudarytos sąlygos plaukti, tada esu visu 100 procentų pasirengęs padėti šią idėją įgyvendinti. Tokiu atveju man priimtinas pasiūlymas būti laivo kapitonu“, – sakė D. Petkevičius.

Tam, jog parankiau laivą perduoti Kėdainių kultūros centrui, pritaria ir Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.

„Šis laivas labiau susijęs su pramogine funkcija nei su istorija. Tad juo rūpintis ir vykdyti veiklą labiau tiktų Kėdainių kultūros centrui nei Krašto muziejui“, – įsitikęs R. Žirgulis.

„Tai išties geriausias variantas, – sutinka ir Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daina Balasevičienė. – Kurti įmonę vien vytinės veiklai plėtoti, vargu ar verta, nes tai labiau sezoninė pramoga ir veikla. Dar būtų galima steigti asociaciją, rašyti projektą ir gauti finansavimą edukacinei, sportinei veiklai vykdyti, bet geriausias iš išgirstų pasiūlymų man pasirodė perduoti laivą Kėdainių kultūros centrui.“

Laivas be variklio

Didelė kliūtis „Vėtrai“ plaukti yra ne tik ta, kad laivas neturi kapitono. Dar vytinei trūksta ir variklio, o šis atsieitų apie 5 tūkst. eurų.

Laivo priežiūra, iškėlimas žiemai iš vandens ir vėl sugrąžinimas į pakrantę šiltajam sezonui, kasmet kainuotų dar apie 1 tūkst. eurų. Vis tik Kėdainių kultūros centro tai negąsdina.

„Kol laivas nėra perduotas Kėdainių kultūros centrui, nenoriu kalbėti, – sakė įstaigos direktorė O. Mikalauskienė. – Bet mes turime numatę galimybę, kad laivas plauktų.

Laivybos kelias jau yra, laivas užregistruotas, variklį nupirksime, atliksime techninę apžiūrą ir plauksime.“

Vytinė „Vėtra“ gali plukdyti iki 12 žmonių.

Pasiūlymą teiks rajono tarybai

Kėdainių kultūros centro pasiūlymas, vicemero P. Aukštikalnio nuomone, šiuo metu yra optimalus variantas. Tad jis bus teikiamas rajono tarybai.

„Idėja perleisti laivą Kėdainių kultūros centrui, mano nuomone, šiuo yra geriausias variantas, kokį turime.

Įstaiga numačiusi vykdyti įvairias edukacines veiklas ir, žinoma, organizuoti pramoginį plukdymą.

Be to, pradėjus vykdyti Kultūros centro rekonstrukciją, įstaiga persikėlė į buvusios kolegijos pastatą ir ten neturi scenos, tad O. Mikalauskienė mato galimybę laivą naudoti ir kaip sceną.

Taip pat jie ruošiasi bendradarbiauti su laivo statytoju Dariumi Petkevičiumi.

Taigi toks variantas rajono savivaldybei atrodo priimtiniausias ir tarybai bus teikiamas pasiūlymas laivą iš Kėdainių krašto muziejaus globos perleisti Kėdainių kultūros centrui“, – sako Paulius Aukštikalnis.

Daugiau naujienų apie Kėdainių rajoną skaitykite www.rinkosaikste.lt