Kėdainių kultūros centras kantriai laukęs sulaukė: rekonstrukcijos projektas pajudėjo

Prasta Kėdainių kultūros centro būklė seniai badė akis. Pagaliau reikalai ima plėtotis konkrečiai: praėjusią savaitę savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą. Darbus ketinama įsigyti 5 metams ir jie bus vykdomi pagal kiekvienais metais skiriamą finansavimą pagal Valstybės investicijų programą. Kultūros centras − aukščiausios kategorijos kultūros įstaiga, kurios pastatas vienintelis iš Lietuvos rajonų centruose esančių daug metų nerekonstruotas − ne vienerius metus kantriai laukė pertvarkos.

Aukščiausios kategorijos kultūros įstaiga nepajėgi tinkamai vykdyti funkcijų

Po metų Kėdainių kultūros centras minės įstaigos veiklos 70-metį. Pradėjusi veiklą 1946 m. (tuo metu – Kultūros namai) savanorių gaisrininkų pastate Paeismilgio gatvėje, įstaiga 1961 m. persikėlė į miesto centre, J. Basanavičiaus gatvėje pastatytą naują pastatą.

Šiandien Kėdainių kultūros centras – visiems atvira, už puikius darbo rezultatus aukščiausiąją kategoriją pelniusi kultūros įstaiga, dirba prieš 59 metus sukurtomis sąlygomis, kurios anaiptol neatitinka bendruomenės lūkesčių, o kultūros centro bendruomenė nepajėgi vykdyti savo funkcijų, užtikrinant kokybišką gyventojų aptarnavimą pagal laikmečio reikalavimus.

2014 metais neįvykus Kultūros centro renovacijai, nauji Kėdainių rajono savivaldybės vadovai ėmėsi rūpintis šiuo atidėtu projektu. Merui Valentinui Tamuliui, administracijos direktoriui Arūnui Kacevičiui kartu su LR Seimo nariu Dariumi Kaminskui pavyko įrodyti, kad šio kultūros objekto ir bendruomenei svarbios kultūros įstaigos finansavimas būtų numatytas. Objektas buvo svarstytas ir įtrauktas į Kultūros ministerijos investicinių projektų atrankos komisijos 2020−2022 metų valstybės kapitalo investicijų paskirstymo sąrašą.

Trūkumai ir defektai

Kultūros centro direktorė Ona Mikalauskienė labai gerai žino situaciją ir vardija ne vieną defektą bei trūkumą, kurie jau nemažai metų trukdo dirbti daugiau nei 20 darbuotojų.

Anot direktorės, pastatas yra morališkai ir fiziškai pasenęs: „Žiūrovų salė nepatogi, amfiteatras prasideda tik nuo pusės salės – blogas matomumas, tarpai tarp kėdžių ir eilių maži, nėra vietos neįgaliesiems vežimėliuose. Scena tinkama tik mėgėjiškiems pasirodymams – nėra reikalingo aukščio ir užkulisių dydžio, nėra modernios kulisų judėjimo įrangos. Scenos rampos durys atsidaro iš lauko tiesiai į sceną ir taip atšaldoma visa žiūrovų salė. Rampa būtina gastroliuojančių teatrų dekoracijoms iškrauti, tačiau dėl šios priežasties yra nenaudojama. Sukrauti dekoracijoms reikia iki 2 val., o per rampos duris šildomu metų laiku visa šiluma iš salės išeina“, − trūkumus vardija O. Mikalauskienė.

Didelė problema, pasak direktorės, yra tai, kad Kultūros centro patalpos nesujungtos, tad į sceną iš visų kitų pastato patalpų patenkama per lauką. „Turint omenyje, kad pagrindinis kultūrinės veiklos sezonas pastate vyksta šaltuoju metų laiku, tai yra nenormalu. Dabartinėmis rinkos sąlygomis įstaiga nepajėgi konkuruoti komerciškai – patalpos nepatrauklios šiuolaikinių modernių kultūrinių projektų rengėjams. Dėl žiūrovų salės akustikos problemų neįmanoma kokybiškai demonstruoti filmų, o būtent kino kėdainiečiai labai pasigenda“, – pasakoja O. Mikalauskienė

Nėra patalpų dešimčiai veikiančių mėgėjų meno kolektyvų, tad visi naudojasi tomis pačiomis dviem patalpomis − didžiosios žiūrovų salės scena ir mažąja sale. Vykstant renginiams salėje, kolektyvai negali repetuoti ir dėl patalpų trūkumo, ir dėl blogos pastato garso izoliacijos. „Per pastaruosius 18 metų tik vienas aukštąjį išsilavinimą įgijęs kultūros darbuotojas, susipažinęs su darbo sąlygomis, panoro dirbti mūsų centre“, − apgailestauja O. Mikalauskienė.

Ypač prasta pastato techninė būklė: prieš 59 metus įrengta šildymo sistema neekonomiška. Tiek šildymo, tiek vandentiekio vamzdynai supuvę, tad kartkartėmis įvyksta avarijų. Elektros instaliacija įrengta aliuminio laidais, o tai neatitinka ES reikalavimų. Nėra priešgaisrinės signalizacijos ir tinkamos ventiliacijos sistemų, neįgalieji negali patekti į visas centro patalpas.

Apie pastatą nėra įrengta lietaus kanalizacijos. Ir tai, pasak O. Mikalauskienės, sudaro daug problemų: „Lyjant vanduo teka į fekalijų kanalizaciją, todėl liūčių metu dažnai fekalijų turiniu užtvindomi rūsiai, grimo kambariai, sanitariniai mazgai, garso aparatūros ir koncertinių rūbų sandėliai, kino studijos „Mėgėjas“ patalpos“. Taip pat Kultūros centrui labai reikia automobilių naujų statymo vietų. „Apie pastatą yra 1 ha šienaujamos pievos, o Kultūros centrui trūksta automobilių stovėjimo aikštelės, nes esamoje telpa daugiausia 50 automobilių. Kai renginys vyksta 300–350 žiūrovų, poreikis yra mažiausiai 150“, − išsakė O. Mikalauskienė.

Rekonstrukcija – tai galimybė teikti kokybiškas kultūrines paslaugas

Įgyvendinus projektą „Kėdainių kultūros centro, esančio J. Basanavičiaus g. 24, Kėdainiuose, rekonstrukcija“, bus sudarytos sąlygos visai Kėdainių bendruomenei gauti kokybiškas kultūrines paslaugas. Bus įrengta moderni žiūrovų salė su šiuolaikiška scena, tad Kultūros centras galės vykdyti profesionalaus meno sklaidą ir gauti papildomų lėšų už patalpų nuomą įstaigos veiklai ir infrastruktūrai. Bus įrengta mažoji salė konferencijoms, kino filmams demonstruoti, kameriniams renginiams. Jungiamosiose pastato erdvėse (holas, fojė, koridoriai) bus sudarytos sąlygos profesionalaus ir mėgėjiško meno sklaidai per parodas, muges. Įrengus atskiras patalpas mėgėjų meno kolektyvų užsiėmimams, kolektyvų dalyviai galės Kultūros centre praleisti daugiau laiko realizuodami ir tobulindami savo pomėgius bei gabumus. Atsiras galimybių naujoms veikloms, skatinančioms žmonių bendravimą, mažinančioms socialinę atskirtį, kas labai aktualu pasireiškiant bendruomenės senėjimo ir susvetimėjimo tendencijai.

Kėdainių kultūros centras bus rekonstruojamas paliekant paradinę dalį, dislokuotą J. Basanavičiaus gatvės kryptimi, norint padidinti salės plotą ir funkcionalumą. Siekiant skirtingų laikmečių kontrasto, pristatomo naujo salės pastato tūris su senuoju pastatu bus jungiamas stikline jungtimi. Pastarasis fasadinėmis ir stogo plokštelėmis bus minimalizuojamas iki archetipinio tūrio, kuris kompoziciškai derės su naująja dalimi.

Dalis esamo kultūros centro pastato bus nugriauta. Sklype projektuojamos dvi 105 vietų (iš jų 8 vietos žmonėms su negalia, 4 vietos – autobusams) automobilių stovėjimo aikštelės. Pėstieji galės patogiai pasiekti rekonstruojamą pastatą projektuojamais ir rekonstruojamais esamais pėsčiųjų takais. Pagrindinis įėjimas į pastatą numatytas iš šiaurinės pusės. Teritorijoje suprojektuotas mini amfiteatras renginiams lauke, talpinantis apie 125 žiūrovus, 6 vietos numatytos žmonėms su negalia. Esamas pėsčiųjų takas, vedantis nuo J. Basanavičiaus g. į Kultūros centro sklypą, esantis šlaite, bus tvarkomas iš esmės: demontuojama esama asfalto danga ir įrengiama nauja, taip pat įrengiamas lauko rieduliais grįstas lietaus vandens surinkimo latakas.

Bus pastatyta mažosios architektūros elementų, numatomi dviejų tipų suoliukai: plieniniai, įvairių spalvų, modernaus stilingo dizaino – priešais rekonstruojamą pastatą ir stačiakampio formos betoniniai suoliukai, pilkos standartinės spalvos – priešais esamą pastatą ir palei esamą pėsčiųjų taką šlaite. Prie pagrindinių įėjimų ir kai kurių suoliukų stovės šiukšliadėžės ir peleninė. Prie pagrindinio įėjimo bus įrengti dviračių stovai. Teritorija bei patalpos bus pritaikytos žmonėms su negalia.

Įėjimai ir erdvė priešais įėjimus bus nuolat apšviesta natūralia arba dirbtine šviesa. Pastate bus įrengta apsauginė signalizacija. Pastato rekonstrukcijos metu numatoma įrengti 675 kg (9 žmonėms) keliamosios galios keleivinį liftą.

Projektavo rekonstruojamą pastatą UAB „Šiltas namas“, projekto vadovas Robertas Gaurelis, architektė Jovita Valančiūtė.