Kėdainių daugiakultūris centras vėl laukia lankytojų

Vasario 15-ąją po užsitęsusio remonto duris vėl atvėrė Kėdainių daugiakultūris centras. Jo atidaryme dalyvavo gausus būrys garbingų svečių: Izraelio ambasadorė Hadas Wittenberg Silverstein, Nyderlandų Karalystės ambasadorius Jack Robert Twiss Quarles van Ufford, Vokietijos ambasadorius Matthias Sonn, JAV ambasados atstovas, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Vyriausybės kabineto atstovai, istorikai, muzikai.

Sugrįžtuvių renginys prasidėjo iškilmingu momentu, kai Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis ir Izraelio ambasadorė Hadas Wittenberg Silverstein ant pastato atidengė memorialinę lentą, kurioje trimis kalbomis – lietuvių, anglų bei hebrajų – įamžintas faktas apie tai, kad Kėdainiai buvo tapę Myro ješivos prieglobsčiu.

Vėliau renginio dalyvius sveikino svečiai, savo kalbose ne kartą minėję žodį stebuklas, nes tai, kas vyko Kėdainiuose, iš tiesų leidžia patikėti stebuklais.

Istorikas Arvydas Pakštaitis pristatė parodą „Stebuklingas išsigelbėjimas. Myro ješiva Kėdainiuose 1940 m.“ Ji pasakoja apie tai, kaip Antrojo pasaulinio karo sumaišties ir žiaurių įvykių fone Kėdainiai trumpam tapo vienos žymiausių judaizmo dvasinės akademijos – Myro ješivos – prieglobsčiu.

Myras – dabartinis miestelis Baltarusijoje, prieš Antrąjį pasaulinį karą priklausė rytinei Lenkijai. Myro ješivoje mokėsi žydai iš viso pasaulio, ne tik Lenkijos: austrai, vokiečiai, olandai, amerikiečiai.

Parodoje, remiantis fotografijomis ir dokumentais, atskleidžiamas ilgas bei sudėtingas beveik trijų šimtų Myro ješivos studentų ir dėstytojų išsigelbėjimo kelias, kuriame svarbų vaidmenį suvaidino ir Kėdainių miestas bei kėdainiečiai. 1940 metais ši viena žymiausių judėjų seminarijų kurį laiką veikė Didžiajame Beit Midraše arba Mažojoje žieminėje sinagogoje (dabar – Daugiakultūris centras), o studentus ir dėstytojus priglaudė gausi bei vieninga Kėdainių žydų bendruomenė. Mūsų miestas, o vėliau – jo apylinkės tapo tarpine stotele, iš kurios Myro ješivos bendruomenė ieškojo išsigelbėjimo kelių į saugesnį užsienį.

Pasak istorikų, apie šį Myro ješivos istorijos tarpsnį mažai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Šią istoriją galima vadinti stebuklinga, nes išsigelbėti nuo karo žiaurumų ir represijų bei atkurti savo dvasines mokslo įstaigas kitose šalyse pavyko nedaugeliu.

Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis supažindino su atnaujinta ekspozicija apie Kėdainių žydų bendruomenę „Ich bin Keidaner“.

Ypatingą aurą renginiui sukūrė Marijos Krupoves ir grupės atliekamų žydiškų dainų koncertas „Iš pelenų į šlovę“.

O vakarui baigiantis buvo galima paskanauti ir žydiškų vaišių.