Kėdainiečiai nori dviračių takų ir patogumo

Šių metų pradžioje savivaldybė kreipėsi į gyventojus su klausimu, kokių gi dviračių takų jiems labiausiai reikia ir kas trukdo dažniau naudotis dviračiais. Įsitraukė ir savivaldybės vadovai, ir emigrantai, ir aktyvūs piliečiai. Iš viso gautas 21 laiškas su įvairiais prašymais, pastebėjimais ir rekomendacijomis bei konkrečiais pasiūlymais. Tai, kad buvo pasiūlymas apmokestinti dviratininkus priėmėme su humoru.

Apibendrinant visus pasiūlymus, galima pasakyti, kad aktyvūs gyventojai norėtų dviračių takais apraizgyti visą miestą ir labai patogiai jame jausti ne tik su dviračiu, bet ir pėsčiomis, tačiau tikrai ne viskas įmanoma.   

Prasidėjo projektavimas

„Vaivorykštės“ tiltas su šalio jo esančia rekreacijos zona  gyventojų matomas kaip dviračių takų jungiamoji vieta. Dalis pasiūlymų vienaip ar kitaip siejama su „Vaivorykštės“ tiltu. Vienas pasiūlymas dviračiu taku kaip ratu sujungti vadinamąjį „miesto pliažą“ ir „Vaivorykštes“ tiltą. Siūloma pratęsti dviračių taką dešiniuoju Nevėžio krantu nuo Vaivorykštės tilto iki Kęstučio gatvės bei nuo „Vaivorykštės“ tilto taką palei motokroso trąsą pratęsti iki tilto link Pelėdnagių kaimo. Geroji naujiena yra ta, kad ši vieta ir yra pasirinkta projektavimui. Planuojama suprojektuoti modernų dviračių taką su apšvietimu nuo „Vaivorykštės“ tilto būtent pagal motokroso trąsą iki Respublikos gatvės. Nuo jos pro „Litagrą“ bus galima pasiekti nedaug nuo miesto nutolusį Pelėdnagių kaimą  jau esančia dviračių tako atkarpa. Šis gyventojų pasiūlymas buvo pasirinktas kaip vienas iš šiuo metu svarbiausių, realiausių pasiūlymų. 

Akiratyje Josvainiai

Daugiausia visų akys krypsta į neužbaigtą atkarpą nuo Josvainių iki Mantvilonių. Aplink Josvainius gausu verslo įmonių,  nemažai miestelio gyventojų naudojasi dviračiu tam, kad pasiektų savo darbovietes Mantvilonių, Šingalių kaimuose, vyksta į miestą apsipirkti, pasportuoti, aplankyti giminių ir draugų, pasiekti Skinderiškio parką, įžymųjį beždžionių tiltą  ir dar daug kitų patrauklių vietų. Simbolišką 4,5 kilometrų atkarpą įveikti dviračiu tikrai didelė pagunda, tačiau kaskart sėdant ant dviračio nupurto šiurpas, ar saugiai pasieksi savo kelionės tikslą. Kad šioje atkarpoje dviračių takas yra būtinas, savaime suprantamas dalykas, nors savo  laiškuose žmonės vardina daugybę įvairių argumentų ir prašo šią vietą pirmiausia  išskirti kaip prioritetinę, savivaldybės vadovai į tą klausimą atsako aiškiai ‒ šiame kelyje įrengti dviračių taką gali tik Lietuvos automobilių kelių direkcija, kuri yra pažadėjusi imtis šio tako įrengimo.  

Ko padaryti negalime

Atidžiai susipažinome su visų laiškų turiniu ir iš karto gyventojams turime pasakyti, kad visus šiuos pasiūlymus: išplėsti iš dalies jau esančius dviračių iki Labūnavos ir Apytalaukio miestelio, jungti dviračių takus į bendrą tinklą įrengiant naujas atkarpas ‒ dviračių tako tarp Gedimino g. žiedinės sankryžos ir J. Basanavičiaus g. žiedinės sankryžos, įrengti taką nuo Gedimino g. žiedinės sankryžos iki Dotnuvos miestelio, atnaujinti dviračių taką nuo Pelėdnagių žiedinės sankryžos per Pašilių sodus link Labūnavos kaimo, įrengti taką Kėdainiai–Aristava (iki Broniaus Oškinio vaikų aviacijos aerodromo) ir vos tik 1,5 kilometro taką nuo Draugystės iki Žibuoklių gatvės, kai kuriais kitais pasiūlymais jį pratęsiant net iki Babėnų šilo galime  tik perduoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Visi šie keliai yra regioniniai ir savivaldybė jų infrastruktūrai įtakos neturi. Ruošiame raštą ir artimiausiu metu dar kartą kreipsimės primindami aktualius prašymus bei perduosime Jūsų lūkesčius.

Nauji pastebėjimai 

Gyventojai prašo įrengti dviračių taką Keleriškių kaime bei takus nuo Josvainių miestelio link Pilsupių kaimo ir nuo Krakių miestelio iki Kėdainių miesto.  Renovuoti esamą dviračių taką Juodkiškio g. nuo UAB „Skuba“ iki Obelies upelio tilto bei įrengti dviračių taką likusioje gatvės dalyje. Šita kryptis veda link „Lifosos“ ir  padaryti susisiekimą Dotnuvos gatve iki aerodromo su atšaka iki parko. Dviračiu taku sujungti miesto parką, Babėnų šilą ir karjerą. Buvo siūlymas įrengti vientisą dviračių taką per visą J. Basanavičiaus gatvę iki pat Vilainių. Iki galo neaišku, kas norėta pasiūlyti, nes per J. Basanavičiaus gatvę dviračių takas, kaip žinome, eina  šaligatviu.  

Globalus projektas

Per Kėdainių rajoną ir patį Kėdainių miestą eina  „Camino Lituano“ takas. Nuo Paberžės takas veda pro Surviliškį, tada pakabinamu tiltu persikeliama per Nevėžį ir paupiais galima keliauti link Šventybrasčio, Šetenių, pereiti šalia buvusios Kruosto užtvankos ir toliau pro Tiskūnus keliauti link Vilainių ir pačių Kėdainių. Todėl gavome pasiūlymą per nenaudojamą Kruosto užtvanką įrengti lengvų konstrukcijų stacionarų ar pakabinamą pėsčiųjų ir dviratininkų lieptą ir „Camino Lituano“ taką nukreipti į kitą Nevėžio pusę. Ten jau šiuo metu yra natūralus dviratininkų bei pėsčiųjų takas. Kraštietis teigia, kad tai būtų žymiai įdomesnis „Camino Lituano“ kelias gamtos vaizdų prasme nei per Tiskūnus ir Vilainius. Nuo Kruosto užtvankos takas eitų  per Sirutiškio polderio pylimą, šalia Sirutiškio žvyro karjero, kurioje siūloma įrengti maudymvietę, šalia Sirutiškio dvaro, toliau  iki Justinavos sodų pradžios,  per apsauginį pylimą šalia Nevėžio upės  ir galėtų tęstis pro buvusi profilaktoriumą, Babėnų mišką, Minaretą, Kėdainių parką ir J. Basanavičiaus gatve į senamiestį. Nuo Kėdainių senamiesčio iki Kruosto užtvankos atstumas yra apie 10‒12 km.

Investicija į tokio pobūdžio infrastruktūrą būtų nemenka, be kokybiškų takų dar reiktų dėti daug investicijų ir į aplinką: iškirsti šalia esančius šabakštynus, menkaverčius krūmokšnius. Tai ateities projektas, nes tam reikalingos milžiniškos investicijos. Preliminariais skaičiavimais, toks paketas atliepiant visus jam keliamus šiandieninius saugos ir kokybės reikalavimus galėtų kainuoti mažiausiai 1 milijoną Eur. Be to, reikia labai profesionaliai įvertinti galimybę įrengti lieptą per  buvusią Kruosto užtvanką. Į tam tikras vietas šiame maršrute dabar tegalima įvažiuoti tik automobiliu.

Siūlymai dėl dviratininkų geresnės aplinkos

Jeigu nėra galimybių rengti naujus, kokybiškus dviračių takus, žmonės siūlo gatvėse ant važiuojamosios dalies pažymėti dviračių juostas skirtingos spalvos pašiurkštinta danga. Peržiūrėti ir įsitikinti, ar tikrai visur saugiai galima judėti vadovaujantis esamomis dviračių juostomis ant pėsčiųjų šaligatvių. Dviračių juostos keliose vietose kerta autobusų stoteles, nuvažiavimai nuo šaligatvių yra per daug statūs dviratininkams, sukelia pavojų dviratininko sveikatai. S. Jaugelio- Telegos gatvėje reiktų pažymėti dviračių taką iki Skongalio paminklo.

Taip pat siūloma Kėdainių mieste įrengti dviračių remonto stovus, geriamo vandens fontanėlius ar stoteles, įrengti rakinamus ir vaizdo kamerų stebimus dviračių saugojimo stovus šalia prekybos centrų, prekyviečių ar poilsio vietų. Rekomenduojama atkreipti dėmesį į visas detales: užvažiavimus ant šaligatvių bei nuvažiavimus, gatvių kirtimo vietas, kelio dangas, šviesoforus ir esančias šalia poilsio vietas. Tai nereikalauja didelių investicijų ir primename, kad šį procesą savivaldybė jau yra suplanavusi. Šiais ir kitais ‒ 2021‒2022 metais ‒ bus naujai įrengti iš viso 935 metrai dviračių takų. Suprantama, kad tai tik iš dalies pagerins situaciją. Planuojama 2021‒2022 metais atlikti esamos pėsčiųjų takų infrastruktūros konversiją į pėstiesiems ir dviračiams judėti skirtus takus bei numatyta pastatyti 100 ženklų nužymint pėsčiųjų dviračių takus ir atlikti papildomus nuvažiuojamų bortų įrengimo ir takų atskyrimo žymėjimo  darbus. Pirmame etape 60 ženklų  bus pastatyta senamiesčio teritorijoje ‒ tokiu būdu pailginant senamiesčio dviračių takų tinklą 2 500 metrų.

Populiarėja judėjimas riedučiais,  riedlentėmis, paspirtukais, pėsčiomis. Suprantame, kad šios priemonės labai paskatintų dviratį kaip susisiekimo priemonę rinktis dažniau. Atsižvelgdami į visus pasiūlymus kartu su jumis gerinsime sąlygas sveikam, aktyviam, patogiam  ir ekologiškam judėjimui.