REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Verslas2022 m. Spalio 16 d. 20:52

Kavos puodelis Lietuvoje per metus pabrango bene labiausiai ES

Lietuva

Freepik.com nuotr.

Erika Alonderytė-KazlauskėŠaltinis: BNS


248745

Dienos pradžia su puodeliu karštos kavos gali tapti beveik prabanga, teigia Eurostatas. Jo duomenimis, rugpjūtį kavos kaina Europos Sąjungoje (ES) vidutiniškai buvo 16,9 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu, o Lietuvoje ji augo bene labiausiai. Tuo metu šalies kavinių atstovai sako, kad kavą pamėgusių gyventojų įpročiai nepasikeitė.

ES statistikos tarnybos teigimu, gyventojams, kurie geria kavą su pienu ir cukrumi, šis rytinis ritualas gali būti dar brangesnis, nes per pastaruosius metus šių produktų kainos išaugo dar labiau: šviežio nenugriebto pieno kaina per metus vidutiniškai augo 24,3 proc., o šviežio neriebaus pieno – 22,2 proc. Cukraus kaina per metus ES paaugo 33,4 procento.

Stebint didžiausią kiekvieno produkto kainos padidėjimą, Lietuva pasižymėjo trijuose iš keturių produktų: kavos, šviežio neriebaus ir nenugriebto pieno kainų augimas siekė apie 45,8 procento.

Kavinių tinklo „Huracan coffee“ atstovas Nerijus Pudžiuvelis sako, kad kavos puodelį brangina ne tik brangesnės žaliavos, tačiau ir logistika, elektros kainos, auganti patalpų nuoma, dukart išaugusi lauko kavinių rinkliava Vilniuje.

„Pati kava kaip žaliava brangsta, bet nuosaikiai, esminiai dalykai – pridedam ir elektros kainas, patalpų nuomos kaina, lauko kavinių mokesčiai. Aplink kavą daug dedamųjų, kurios po truputį auga, tai brangina ir puodelio kainą“, – BNS sakė N. Pudžiuvelis.

Pasak jo, tinklo kavinėse kavos puodelis per metus pabrango apie 10-12 proc., tačiau daugiau kainos didinti nesiryžtama.

„Matome, kad apskritai žmonių skaičius kavinėse sumažėjęs, natūraliai žmonės taupo labiau, atsiranda papildomų išlaidų – tiek elektra, šildymas. Ir nuotolinis darbas prisideda, kai žmonės neina į biurus, darbo vietas mieste, tai lemia, kad žmonių mieste šiek tiek mažiau. (...) Turistų skaičius taip pat šiemet toli gražu nesiekia ikipandeminio skaičiaus“, – sakė tinklo atstovas.

Visgi jis mano, kad kavos vartojimo kultūra nepasikeitė: „Žmonės kaip norėjo vartoti tos juodos kavos puodelį ar „vegan latte“, tai taip ir tebenori. Ar tai gali tapti prabangos preke – labai nesinorėtų, bet esam priklausomi nuo daug dedamųjų“.

Kavinių tinklą „Caffeine“ valdančios „Reitan Convenience Lithuania“ marketingo ir komunikacijos vadovė Lina Kaminskaitė sako, kad per metus kavos kaina, priklausomai nuo puodelio dydžio, paruošimo, didėjo maždaug 10-15 proc., tačiau kavą mėgstančių žmonių įpročiai yra nusistovėję ir nesikeičia jau daug metų.

„Tačiau tai lėmė ir atnaujinti kavos receptai, ruošiant kavą naudojame daugiau kavos pupelių. Kainai įtakos turėjo ir augantis darbo užmokestis, energetinių išteklių, žaliavų kainų augimas. Vien pieno kainos šiais metais augo tris kartus“, – BNS sakė L. Kaminskaitė.

„Kavos kultūra yra pakankamai stipri mūsų šalyje, daug dėmesio skiriame kavinių atnaujinimui ir tinklo plėtrai, nes pastebime, kad klientai mėgsta čia leisti laiką, bendrauti, todėl kavinėse lankosi ne tik norėdami atsigerti kavos, bet ir pabendrauti. Didelių vartojimo pokyčių kol kas nepastebime“, – kalbėjo ji.

Anot „Caffeine“ atstovės, dažniausiai perkamas klasikinis vidutinio dydžio kavos puodelis – „latte“ ir „cappuccino“, o karštuoju sezonu į dažniausiai įsigyjamų kavų trejetuką patenka ir šaltas karamelinis makijato.

Eurostato duomenimis, labiausiai iš kavos ingredientų per metus ES brango cukrus: Lenkijoje jo kaina augo du kartus, toliau rikiuojasi Estija (81,2 proc.), Latvija (58,3 proc.), Bulgarija (44,9 proc.) ir Kipras (43,2 proc.).

Tuo metu kava labiausiai pabrango Suomijoje (43,6 proc.), toliau eina Lietuva (39,9 proc.), Švedija (36,7 proc.), Estija (36,4 proc.) ir Vengrija (34,3 proc.).

Didžiausias metinis neriebaus pieno kainų padidėjimas tarp ES valstybių narių buvo Vengrijoje (51,7 proc.), Lietuvoje (46,8 proc.), Kroatijoje (43,5 proc.), Čekijoje (43,3 proc.) ir Latvijoje (40,1 proc.), o nenugriebto pieno – Lietuvoje (50,2 proc.), Kroatijoje (41,2 proc.), Estijoje (38,9 proc.), Vokietijoje (30,6 proc.) ir Vengrijoje (30,1 proc.).

Duomenys rodo, kad visų kavos prekių kainos didėjo visose ES valstybėse narėse, išskyrus Maltą, kurioje šviežio neriebaus pieno kaina nepasikeitė.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA