„Kauno vandenys“ turi atlyginti 133,7 tūkst. eurų žalą gamtai

Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad Kauno miesto savivaldybės bendrovė „Kauno vandenys“ turi atlyginti 133,7 tūkst. eurų siekiančią žalą gamtai už išleistas nevalytas nuotekas.

Šį Kauno apygardos teismo prieš metus priimtą sprendimą buvo apskundę ir Aplinkos apsaugos departamentas, ir „Kauno vandenys“.

Departamentas siekė, kad iš bendrovės būtų priteista visa jo suskaičiuota žala – 250 tūkst. eurų.

Ši žala, pasak aplinkosaugininkų, padaryta, kai 2016 metų birželį dėl nuotekų kanalizacijos trasos vamzdžio trūkimo ir jo remonto per dvi dienas į Neries upę išleistos 16,3 tūkst. kubinių metrų nevalytų nuotekų.

Pagal žalos apskaičiavimo metodiką, taip padaryta daugiau kaip 250 tūkst. eurų siekianti žala gamtai.

Tačiau išvadą byloje pateikęs ekspertas nurodė, jog išleistas teršalų kiekis buvo mažesnis – 13,7 tūkst. kubinių metrų, todėl teismas žalą vertino nuo šio kiekio ir ją atitinkamai sumažino.

„Kauno vandenys“ prašė apeliacinės instancijos teismo ieškinį atmesti. Pasak bendrovės, įvykusi avarija laikytina nenugalimos jėgos (force majeure) pasireiškimo atveju, todėl neturėtų sukelti atsakomybės. Taip pat prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas – 11,4 tūkst. eurų.

Tačiau teismas argumentą dėl nenugalimos jėgos atmetė, nesutikdamas, jog avarijos nebuvo galima numatyti.

„Teisėjų kolegijos įsitikinimu, kanalizacijos trasos vamzdžio avarija nors ir nedažnai pasitaikanti situacija, tačiau yra ne pirmą kartą įvykusi tokio pobūdžio avarija ūkio subjektų, vykdančių nuotekų šalinimo veiklą, praktikoje, todėl tokios avarijos kilimo tikimybę buvo galima protingai nuspėti ir numatyti apsaugos priemones, kurios užkirstų kelią nevalytų nuotekų išsiliejimui į Neries upę“, – teigia Apeliacinis teismas.

Jis taip pat atmetė aplinkosaugininkų argumentus, esą žala suskaičiuota neteisingai.

„Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju tiesioginių įrodymų, patvirtinančių aplinkai padarytą žalą, nėra, kad ieškovo ir atsakovės pateikti skaičiavimai, atlikti remiantis metodika, ženkliai skiriasi, o minėtos eksperto išvados yra motyvuotos, išplaukiančios iš tyrimo eigos ir neprieštaringos, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo abejoti jų teisingumu bei pagrįstumu“, – teigiama nutartyje.

Taip pat teismas nepakeitė „Kauno vandenims“ pirmosios instancijos teismo iš Aplinkos apsaugos departamento priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio – 4,5 tūkst. eurų.

Artimiausiu metu teismą turėtų pasiekti dar viena byla dėl teršalų, kuriuos „Kauno vandenys“ nelegaliai leido į Nemuną.

2017 metais Aplinkos ministerija pranešė nustačiusi, kad iš „Kauno vandenų“ neišvalytos nuotekos nelegaliu išleistuvu į upę leistos nuo 2013-ųjų iki ministerijos inicijuoto patikrinimo 2017 metų kovo 21 dieną.

Per tą laiką į Nemuną pateko dešimtys tonų teršalų: 84 tonos azoto, 30 tonų BDS7 (bendrasis deguonies suvartojimas) ir beveik 15 tonų fosforo.

Šią žalą ministerija įvertino 4 mln. eurų.

„Kauno vandenų“ atstovai teigė, kad taršos sklendė galėjo būti atidaryta piktybiškai, siekiant sukelti skandalą.

Kauno apygardos prokuratūra BNS informavo, jog šioje byloje rašomas kaltinamasis aktas ir ji artimiausiu metu bus perduota teismui.

BNS