Kauno valstybinių teatrų vadovai tikisi geresnės ateities, pozityvių permainų

Švęsdami Tarptautinę teatro dieną, antradienio vakarą į iškilmingą renginį Kaune suvažiavę visų šalies teatrų atstovai sveikins apdovanojimus pelniusius kolegas. Galės pasidžiaugti ir kasmet augančia gerbėjų minia bei pastaraisiais metais didėjančiomis teatrų pajamomis, kurios jau 2016-aisiais perkopė 3 milijonų ribą. Taip pat vieni kitiems linkės dar geresnės ateities, pozityvių permainų, kurios neabejotinai bus naudingos ir teatralams, ir jų kūrybos gerbėjams.

Lietuvos naujienų agentūra ELTA pasiteiravo trijų Kaune veikiančių valstybinių teatrų vadovų, kokiomis nuotaikomis jie pasitinka savo profesinę šventę.

Benjaminas Želvys - Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas:

- Labai pozityviu dalyku aš pavadinčiau kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson įsakymu patvirtintą Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinę programą, kurioje akcentuota, kad aukštos meninės vertės profesionaliojo scenos meno kūriniai būtų prieinami visoje Lietuvoje, taip pat užtikrinta jų sklaida ir užsienyje. Svarbiausi programos tikslai - sukurti aukštos meninės vertės profesionaliojo scenos meno kūrinius. Programa sukurta bendradarbiaujant su meno įstaigų atstovais. O svarstant 2018-ųjų biudžetą, Kultūros ministerijai pavyko gauti papildomą 3 mln. eurų finansavimą šiai programai įgyvendinti. Ministrė garantavo, kad papildomas finansavimas pagal nacionalinę programą skiriamas šalia bazinio finansavimo, kurį užtikrina valstybė tiesiogiai.

Mes džiaugiamės, kad mus žiūrovai myli, kad lanko mūsų teatrą ir kiekvienas čia randa su tinkamą spektaklį. Tačiau problemos niekur nedingo. Minimalūs atlyginimai pastaraisiais metais didinami, o vidutinis segmentas stovi vietoje, ir tai - viso kultūros lauko bėda. Nors į spektaklius teatras surenka sausakimšas žiūrovų sales, bet vis tiek negali garantuoti savo darbuotojams atlyginimų priedų, kitaip sakant, - menininkų įdėto triūso vertų atlyginimų. Tokiu atveju nelengva prikalbinti jaunimą įsitvirtinti teatre. Ypač jei tam jaunimui, atvykus iš kito miesto, reikia Kaune nuomotis būstą, ir kad dar pakaktų lėšų kitoms reikmėms.

Mūsų teatras susiduria su didele problema komplektuodamas baleto trupę. Kaune, Juozo Naujalio meno mokykloje, nebeliko baleto skyriaus, kuris prieš keletą metų buvo panaikintas. Teatras turi baleto studijos patalpas. Jei mokykloje atsirastų baleto skyrius, jame besimokantys galėtų naudotis mūsų studija, nes ji ne visada užimta. Taip po truputį ir pats teatras padėtų auginti baletui pamainą.

Atkreipčiau dėmesį ir į tai, kad valstybė labai daug pinigų įdeda į muzikantų parengimą. O šie, skirdami keliolika savo gyvenimo metų tam pasirengimui, vėliau išvažiuoja dirbti į užsienį, kur, tarkim, pučiamaisiais grojantis muzikantas Berlyne ar Stokholme uždirba 3-4 tūkstančius eurų per mėnesį. Lietuva tokių sąlygų pasiūlyti, deja, negali.

Egidijus Stancikas - Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas:

- Taip, Nacionalinė programa - geras ir sveikintinas dalykas. Pirmą kartą tokią programą Lietuvoje turime, ir džiaugiamės, kad lėšų daugės, ir gerės sąlygos kūrybinių uždavinių įgyvendinimui. Teatro meno darbuotojų, specialistų atlyginimų klausimas tikrai aktualus. Tad Teatro dienos šventės išvakarėse Kaune įvykęs teatrų vadovų susitikimas su Seimo valdančiųjų atstovais teikia vilčių, kad būsime išgirsti, kad kalbantis visada galima susikalbėti. Dirbame mieste, regionuose, ir vietinė valdžia taip pat galėtų prisidėti prie mūsų kūrybinės veiklos programos įgyvendinimo. Tačiau mes daugybę metų negalime pretenduoti į programų lėšas. Kai finansavimą skelbia savivaldybė, konkurse dėl lėšų skyrimo valstybiniai teatrai nepageidaujami. Tai nėra gera praktika. Kauno regione rasti mecenatų, rėmėjų nėra lengva. Gal padėtis pasikeis, kai iš esmės pradės veikti mecenatystės įstatymas. Reikėtų mokesčių lengvatų atlikėjams, nes dabar pusė honoraro nueina mokesčiams.

Žinoma, teatruose yra tam tikra permainų, optimizavimo baimė, egzistuoja ir kartų kaitos problema. Tikimės, kad garbaus amžiaus atlikėjai galės ramiau palikti teatrą (kaip darbo vietą ją užleisdami jaunimui), nes senatvės sulaukusių menininkų socialinės garantijos leis jiems oriai gyventi. Lygiai taip tikimės, kad bus normalizuota dirbančių menininkų atlyginimo sistema. Sutikit, aktoriui dirbti viename darbe, gaunant iki 600 eurų, už kuriuos neretai tenka ir šeimas išlaikyti, būstu pasirūpinti, nėra patrauklu. Todėl žmonės priversti bėgioti per kelias darbovietes.

Sigitas Klibavičius - Kauno valstybinio lėlių teatro vadovas:

- Iš tikrųjų, kad ir keletą spektaklių per dieną rodytų teatras, kai jo salė visada pilna žiūrovų, bet už pasiektus rezultatus teatro darbuotojams jokių dotacijų papildomai nėra skiriama. Manytume, ką teatrai uždirba dėl didelio lankomumo, savo užtarnauto populiarumo, turėtų atsispindėti atlyginimuose. Kad žmonės nepritrūktų entuziazmo, būtų motyvuoti tolesnei kūrybai.

Tarptautinė teatro diena šiemet Kauno valstybiniam lėlių teatrui tikrai neeilinė, kadangi gegužės 18-ąją jam sukanka 60 metų. Ir didžiausia šia proga dovana ir kolektyvui, ir mūsų žiūrovams, manome, bus šį pavasarį prasidėsianti ilgai laukta Kauno lėlių namų rekonstrukcija. O kol ji tęsis, teatras su spektakliais keliaus per kitas Kauno bei visos Lietuvos kultūros erdves, pasiekdamas ir regionuose gyvenančius savo mažuosius savo gerbėjus.

ELTA