Kauno tarpukario modernistinė architektūra – ant pasaulinio pripažinimo slenksčio

Į UNESCO Pasaulio paveldo žemėlapį pretenduojantis pakliūti Kaunas įveikė itin svarbų barjerą. Pasaulio paveldo centras oficialiai patvirtino pirminį paraiškos variantą ir atvėrė kelią iki vasario 1-osios pateikti visiškai baigtą paraišką. Tuomet prasidės daugiau kaip metus truksiantis vertinimo etapas. Galutinio sprendimo tikimasi sulaukti 2022 metais, Kaunui tapus Europos kultūros sostine.

Stipriausias turizmo ženklas

„Visas kelias į UNESCO yra be galo vertingas. Ir nesvarbu, koks bus rezultatas, mes jau daug laimėjome Kauno žinomumo ir paveldo suvokimo prasmėmis. UNESCO yra stipriausias turizmo ženklas. Nėjome lengvu keliu, visada atsakingai galvojome, kaip paveldas dera su miesto plėtra. UNESCO statusas miestui suteiktų naują impulsą ir pritrauktų viso pasaulio dėmesį“, – teigė Kauno mero patarėjas Simonas Kairys.

Tarptautinio pripažinimo siekiantis Kaunas tarpukario modernizmą pristato kaip išskirtinę urbanistinio paveldo vietovę – sparčią miesto transformaciją į modernią Europos sostinę.

„Pasaulio paveldo centras mus informavo dėl juodraštinio nominacinės bylos išsamumo ir pateikė savo pastabas. Turime keletą mėnesių pateikti visiškai užbaigtą paraišką. Tuomet prasidės ilgas vertinimo procesas. Kauno stiprybė yra tai, kad galime rodyti ne tik lokalius atskirus fragmentus, bet išskirtine architektūra papasakoti viso regiono istoriją“, – sakė Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Istoriją pasakojanti architektūra

Kaune modernizmas susiformavo tarpukariu, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, o kelias UNESCO link prasidėjo 2017 metais. Tuomet Lietuva pateikė paraišką į preliminarųjį UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Į jį patenka objektai, pretenduojantys tapti išskirtinės vertės gamtos ir kultūros paveldo vietovėmis.

Kaune didžiausia modernizmo epochos pastatų koncentracija yra Naujamiesčio ir Žaliakalnio teritorijose. Čia tarpukariu pastatyta daugybė administracinės, visuomeninės, pramoninės bei gyvenamosios paskirties pastatų liudija optimistinę sostinės statybą ir tikėjimą modernios valstybės ateitimi.

Ypatingai vertinamos išlikusios tam laikmečiui būdingos susisiekimo priemonės – veikiantys Žaliakalnio ir Aleksoto funikulieriai. Unikalią vietos dvasią Kaune kuria ne tik fasadai, bet ir išlikę autentiški aplinkos bei dizaino elementai.

Tarptautinis dėmesys miestui

Pasaulio paveldo statusas ženkliai prisidėtų prie tarpukario modernizmo architektūros išsaugojimo. Tuo pačiu šis titulas pritrauktų tokiu išskirtiniu reiškiniu besidominčius turistus iš viso pasaulio. Kauno paveldo ir turizmo ekspertams tai būtų puiki galimybė užmegzti ryšius su kolegomis tarptautiniu mastu, keistis ekspertinėmis žiniomis ir didinti miesto žinomumą.

Kauno nominacinės paraiškos pirminis variantas UNESCO Pasaulio paveldo centrui buvo įteiktas spalį. Jį parengė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus sudaryta ekspertų darbo grupė (vadovė – Vilniaus universiteto profesorė Marija Drėmaitė; specialistai: Sigita Bugenienė, dr. Vaidas Petrulis, Raimonda Rickevičienė, Saulius Rimas, Žilvinas Rinkšelis, Živilė Šimkutė, Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė),.

Kitąmet dokumento laukia išsamios vertinimo procedūros, tarptautinių ekspertų vizitai, o 2022-ųjų vasarą turėtų būti priimtas sprendimas dėl Kauno modernizmo architektūros įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Ne vien žinomi objektai

Kauno modernizmas – tai ne tik žinomi architektūros objektai. Greta Karininkų Ramovės, Centrinio pašto, Kristaus Prisikėlimo bazilikos, Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir kitų puikuojasi ištisos Naujamiesčio ir Žaliakalnio zonos, pasižyminčios modernistinės architektūros sankaupa.

Kaunas pretenduoja tapti jau penktąja Lietuvoje UNESCO saugoma vietove. Kiti mūsų šalyje į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukti objektai: Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija ir Struvės geodezinio lanko punktai.