Kauno savivaldybė dar kartą paaiškino, kodėl prireikė gatvėse kirsti medžius

Pradėjus intensyvų centrinių Kauno miesto gatvių atnaujinimą, daugeliui kauniečių kilo nemažai klausimų, susijusių su sprendimais dėl senų ir pavojingų medžių keitimo naujais.

Tie klausimai, primena ELTA, viešai nuskambėjo kauniečių protesto prieš medžių kirtimą akcijose, kurių mieste pastarosiomis savaitėmis surengta ne viena. Pateikdama išsamius atsakymus į dažniausiai pasikartojančius kauniečių klausimus, Kauno miesto savivaldybė pabrėžė, kad vietoj nukirstų senų, ligotų, praeiviams pavojų keliančių medžių bus pasodinti nauji, ir tų naujųjų bus daugiau nei prieš tai augo senųjų.

Paaiškinta, kad rekonstruojant ir kompleksiškai tvarkant gatves bei šaligatvius, neįmanoma kokybiškai atlikti darbų nepašalinus senų medžių. Jų šaknynas dažnai užima didesnį plotą nei medžio laja, todėl tvarkant gatves ir šaligatvius, didelis pagrindinių šaknų pažeidimas yra neišvengiamas. Medžiai su pažeistomis šaknimis - nestabilūs ir itin pavojingi. Be to, tokių senų medžių su pažeista šaknų sistema susilpnėja gyvybinės funkcijos jie tampa dar labiau pažeidžiami ligų ir grybų, pradeda džiūti. Daugelis senų gatvės medžių galėtų augti ir toliau, bet tik tuo atveju, jei liktų senas šaligatvis ir neremontuota gatvė. Jauni ir neseniai pasodinti medeliai (sodinti prieš 1-4 metus) tvarkomose gatvėse išsaugomi, nes jų šaknynas būna nedidelis. Nupjautų medžių mediena keliauja į savivaldybės valdomai „Kauno energijai“ priklausančią UAB „Petrašiūnų katilinė“.

A. Smetonos alėjoje iš pradžių neplanuota keisti medžių. Pradėjus čia įrenginėti naujo šaligatvio pagrindus ir keičiant gatvės bordiūrus, teko nukasti iki 30-40 cm gylio seno grunto bei atkirsti medžių šaknis apie 50 cm atstumu nuo kamienų. Dėl to du medžiai dėl šaknų pažeidimų pradėjo virsti ir vos neužmušė darbus atliekančių darbininkų. Tuomet teko priimti nelengvą, bet būtiną sprendimą šalinti medžius, o vietoj jų, pasibaigus statybos darbams, pasodinti naujus. Tapę avarinės būklės medžiai - itin pavojingi, kelia rimtą pavojų žmonių gyvybėms ir jų turtui, ypač Lietuvoje vis dažnėjančių audrų metu.

Panemunės gyventojai piktinasi, kad A. Smetonos alėjoje vietoj senų kaštonų, juos iškirtus, bus pasodinti kiti medžiai - liepos. Tai daroma atsižvelgiant į Kauno botanikos sodo specialistų rekomendacijas. Būtent jie patarė nesodinti paprastųjų kaštonų dėl dar vis išplitusio kenkėjo - kaštoninės keršosios kandelės. Pagal juos mieste sodinti labiausiai tinka mažalapių liepų veislės medžius. Liepa - tradicinis, Kaune nuo seno vyraujantis, medis, atspariausias užterštam orui ir gruntui, pakankamai atsparus ligoms. Be to, liepų laja lengvai formuojama. Šaligatviuose netikslinga sodinti ąžuolus, įvairius spygliuočius ar kitus medžius, kuriems tinkamiausia terpė augti yra parkai, miškai ar privati teritorija.

Gyventojai Kauno miesto savivaldybei priminė, kad tik pernai buvo patvirtinta kaštonų gydymo programa, tačiau kažkodėl medžiai dažnai „gydomi“ kirviu. Savivaldybė atsako, kad Kaštonų apsaugos programos tikrai laikomasi. Mieste yra per 5 tūkst. kaštonų. Senamiestyje bei Naujamiestyje kaštonams, be pagrindinės (nukritusių lapų surinkimo), yra taikoma ir papildoma apsaugos nuo keršosios kandelės priemonė - tai pavasarį kabinamos lajų ir kamienines gaudykles kenkėjui sugauti. Kitur pasirūpinama surinkti nukritusius lapus bei juos utilizuoti.

Nemažai gyventojų atkreipė dėmesį į tai, kad nupjautų medžių kelmai iš pažiūros atrodo sveiki. Savivaldybės paaiškinime pasakyta, kad yra tokių atvejų, kad medžio apačia sveika, tačiau puvinys yra aukštesnėje medžio dalyje arba puvinio gali būti pažeistos tik šaknys iki šaknų kaklelio. Bet taip pat kertami ir medžiai su sveikais kamienais, nes jų šaknys neleistų kokybiškai kloti naujų šaligatvių ir gatvių. Pagal Lietuvos želdynų įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus, tam, kad būtų išsaugoti želdiniai, statybos darbus galima vykdyti ne arčiau kaip 1,5 m nuo medžių kamienų. Vykdant gatvių ir šaligatvių remonto ar rekonstrukcijos darbus, tokių atstumų išlaikyti iki gatvės želdinių yra neįmanoma.

Sodinimo darbai suplanuoti spalio mėnesį, kai bus pasibaigęs medžių vegetacijos laikotarpis.

Naujai sodinami medžiai jau iš karto bus 10-15 metų amžiaus, 25-30 cm kamieno apimties bei 5-7 metrų aukščio. Tai bus liepos, kurios užauga iki 10-12 metrų aukščio ir 6 m pločio. Tai yra miestų gatvėms pritaikyti medžiai, puikiai atlaikantys ir lietuviškus šalčius.

Vieno naujo medžio kaina - 201 euras. Juos tieks viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi bendrovė „Klaipėdos želdiniai“. Konkurse iš viso dalyvavo 4 įmonės, iš kurių laimėjo mažiausią kainą pasiūlęs dalyvis. Laimėtojo bendro pasiūlymo kaina yra nuo 10 tūkst. iki 189 tūkst. eurų mažesnė už kitų konkurse dalyvavusių įmonių. Kaunas įsigijo 1000 didelių liepų (25-30 cm apimties, iki 7 m aukščio), 4000 mažesnių (12-14 cm kamieno apimties) medelių bei 5000 ligustro krūmų gyvatvorėms įrengti. Miesto centrinėje dalyje bus sodinami didžiausi ir brangiausi (201 euras) medžiai. Pagrindinėse gatvėse sužaliuos jau paaugusios liepaitės, kurios suformuos gražias alėjas. Juo labiau, kad per 5-10 metų visus senuosius gatvės medžius, ypač augančius centrinėje miesto dalyje, dėl ligų, puvinio, grybų ir kamieno ar šaknų mechaninių pažeidimų, vis tiek reikės pakeisti. Norint formuoti vientisą žaliąją šaligatvio zoną, specialistai rekomenduoja persodinti iš karto visus medžius. Tokiu būdu senieji medžiai neužstos šviesos jauniems medeliams, neplatins ligų, bus lengviau formuoti lajų vainikus, jie bus vienodo aukščio, vaizdas bus estetiškesnis.

Dirbama vadovaujantis želdynų saugojimą reglamentuojančiais teisės aktais, kurie yra itin griežti. Medžių stebėseną Kaune vykdo Botanikos sodo specialistai ir, prieš priimant savivaldybėje sprendimus, visuomet atsižvelgiama į jų išvadas bei rekomendacijas. Rekomendacijas želdinių tvarkymo ir apsaugos klausimais teikia dr. Vilija Snieškienė ir dr. Antanina Stankevičienė. Artimiausiu metu ekspertų gretas numatoma papildyti. Kiekvienas sprendimas senus medžius keisti naujais - sudėtingas ir daug vertinimo sulaukiantis procesas. Sprendimus priimti nėra lengva, bet dabartiniu atveju vienintelė galima alternatyva - visai sustabdyti gatvių tvarkymo darbus.

Savivaldybę pasiekia nemažai palankių atsiliepimų apie tvarkomą miestą, girdima ir kitokių kauniečių nuomonių dėl medžių, ir visos jos yra gerbiamos, į gyventojų prašymus atsižvelgiama.

ELTA