Gatvė | 4 MIN.
Ketvirtadienį posėdžiavusi Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtino darnaus judumo planą iki 2034 metų, kuris leis mažinti spūstis, oro taršą, gerinti susisiekimą, kitus gyvenimo kokybės rodiklius. Meras Valerijus Makūnas parėžė, kad tai yra strateginis dokumentas, kurį priėmus reikės nuveikti daug konkrečių darbų, numatyti jų finansavimą.
Darnaus judumo plano projektą rengė „MC Mobility Consultants“. Šios įmonės atstovas Vilius Filotenkovas pabrėžė, kad Kauno rajono savivaldybė turi gerai išvystytą kelių tinklą ir transporto sistemą, kuri nuolat tobulinama. Viešojo transporto tinklas padengia 87 proc. teritorijos, t. y. daugiau nei reglamentuoja teisės aktai. Vis dėlto apklausos parodė, kad kasdienis važiavimas viešuoju transportu sudaro tik 6,9 proc. visų kelionių.
Labiausiai Kauno rajono gyventojai mėgsta judėti automobiliais. Šiltuoju metu laiku automobilį renkasi 82,3 proc., o šaltuoju – net 89,5 proc. gyventojų. Dviračiais ir paspirtukais, kaip susisiekimo priemonėmis, yra linkę naudotis 6,6 proc. gyventojų.
Kauno rajono savivaldybė veža keleivius aukštos klasės 2023 m. pagamintais autobusais. Per mėnesį vidutiniškai aptarnaujama 113 tūkst. keleivių. Apklausa parodė, kad gyventojai gerai vertina viešojo transporto patogumą, švarą, punktualumą, bilieto kainą.
Savivaldybė yra parengusi susisiekimo plėtrai reikalingus teritorijų planavimo dokumentus, remia darnaus judumo principus, savo veiksmus siekia derinti su kaimynine Kauno miesto savivaldybe.
Vis dėlto žengiant darnaus judumo keliu kyla ir rimtų iššūkių. Susisiekimo sistemos optimizavimas reikalauja didelių finansinių investicijų. Be to, Kauno rajonas aprėpia didelę teritoriją, todėl gyventojai pėsčiomis arba dviračiu negali patogiai pasiekti tolimesnių objektų. Esama atokių, retai gyvenamų seniūnijų, kurias sudėtinga ir brangu kokybiškai aptarnauti. Kauno rajoną kertančios didžiosios Lietuvos upės sukuria fizinį barjerą bevarikliam transportui vystyti.
Pakaunėje vyrauja gyvenamieji kvartalai, o darbovietės, pramogų vietos labiau sukoncentruotos Kauno mieste. Specialistų teigimu, tai formuoja švytuoklinius susisiekimo ryšius ir didina kelių apkrovas. Skirtingos bilietų sistemos Kauno mieste ir rajone neleidžia sklandžiai naudotis abejomis viešojo transporto sistemomis, viešasis transportas dar neturi pirmenybinio statuso, todėl jį labiau veikia spūstys.
V. Makūnas pastebėjo dar vieną faktorių, kuris trukdo efektyviau tvarkyti kelių infrastruktūrą: didelę dalį Kauno rajono kelių valdo AB „Via Lietuva“, tai reiškia, kad savivaldybė labai priklauso nuo nacionalinių prioritetų ir projektų, kurie ne visada sutampa su savivaldybės prioritetais. Atsiranda įgyvendinimo terminų, išteklių paskirstymo, derinimo iššūkių.
Darnaus judumo specialistai siūlo aktyviau kurti bendrą Kauno rajono ir Kauno miesto savivaldybių viešojo transporto sistemą: diegti vieningą bilietą, labiau derinti maršrutų tvarkaraščius. Terminalų įrengimas ties savivaldybių ribomis leistų sumažinti spūstis, o „Park&Ride“, „Car Sharing“ ir „Park&Bike“ sistemų pritaikymas skatintų judėti aplinkai palankiomis transporto priemonėmis, didintų jų patrauklumą. Spūstis padėtų mažinti programėlių „Waze“ ir „Gmaps“ integravimas ir interaktyvios informavimo kampanijos.
Specialistai taip pat rekomenduoja valstybinės reikšmės keliuose aktyviau diegti garsą slopinančias sieneles. Kauno rajono kurortinės teritorijos miesteliai – ypač Kulautuva ir Kačerginė – turėtų tapti netaršiomis zonomis, kurias užtikrintų žaliojo transporto plėtra ir mokamų automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas šių miestelių prieigose.
etaplius TV
0
