Kauno rajono mokyklose naujas maitinimo organizavimo modelis

Visus mokslo metus kai kuriose Kauno rajono mokyklose buvo išbandomas naujas mokinių maitinimo organizavimo modelis. Šį projektą inicijavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos. 2017 m. liepą į Kauno rajoną atvykę šių ministerijų ministrai pasiūlė Kauno rajono savivaldybei priimti iššūkį – įdiegti naujas priemones, keičiant maitinimo kultūrą, taikant mokinių savitarnos (švediško stalo) aptarnavimo modelį.

Kauno rajono savivaldybė naujam maitinimo modeliui išbandyti atrinko 6 mokyklas: Karmėlavos Balio Buračo, Raudondvario, Vilkijos gimnazijas, Lapių ir Garliavos A. Mitkaus pagrindines mokyklas, Ringaudų pradinę mokyklą. Gegužės pabaigoje vyko šių mokyklų pasitarimas – projekto rezultatų aptarimas.

Pasitarime dalyvavo pilotinių mokyklų ir jų valgyklų vadovai, švietimo skyriaus specialistai, savivaldybės gydytoja. Visos mokyklos parengė po trumpą pristatymą su nuotraukomis, filmuota medžiaga apie naują veiklą mokinių maitinimo srityje. Pristatymų ir diskusijų metu buvo analizuojama, kaip sekėsi pilotinėms mokykloms įgyvendinti keliamus tikslus, kokių rezultatų pasiekta, kokie iškilo sunkumai ar problemos. Šios mokyklos yra skirtingo tipo: skiriasi mokinių amžiaus grupės, maitinimo organizavimo būdas (vienose maitinimo paslaugą teikia įmonės, kitose – išlaikoma iš savivaldybės biudžeto).

Raudondvario gimnazijoje savitarnos principas pirmiausiai buvo pritaikytas nemokamą maitinimą gaunantiems mokiniams (39) – jiems sudaryta galimybė patiems įsidėti maistą, suformuojant norimo dydžio ir turinio porciją. Gimnazija suprojektavo ir įrengė savitarnos stalus ir įrangą, elektroninį meniu.

Keitėsi ir patiekalų asortimentas – pradėta gaminti daugiau daržovių salotų, įtraukta sveikatai palankių patiekalų, įvairių pasaulio virtuvių patiekalų. Vėliau buvo įvestas vieningas pietų lėkštės mokestis visiems mokiniams, norintiems dalyvauti šiame projekte už savo pinigus. Jiems kasdien pasirinkimui ruošiami 2 kompleksinių pietų variantai. Pastebėti teigiami pokyčiai – daugiau bendruomenės narių lankosi valgykloje, pagerėjo sveikos mitybos įgūdžiai, valgymo kultūra, atsakomybė už nesuvalgytą maistą. Valgyklos darbuotojai pastebėjo, kad net ir mokinių tarpusavio santykiai tapo gražesni, sumažėjo socialinė atskirtis.

Garliavos A. Mitkaus pagrindinė mokykla naują maitinimo modelį taikė pradinių klasių mokiniams. Visi pradinių klasių mokiniai pietavo kartu, tarp jų ir socialiai remtini (iš viso apie 300 mokinių). Jiems pietų pertrauka buvo prailginta iki 40 min. Mokyklos vadovų nuomone, naujas maitinimo organizavimo modelis sumažino socialines ribas tarp vaikų. Siekiant išvengti eilių, skirtingose valgyklos pusėse buvo įrengtos 2 atskiros savitarnos linijos su maisto šilumą palaikančiais įrenginiais.

Savitarnos linijos pritaikytos mokinių ūgiui, iš pradžių mokiniams apsitarnauti padėjo mokytojos. Naujovės buvo pristatytos visuotiniame tėvų susirinkime: paaiškinti šios priemonės tikslai, detaliai aptarta įgyvendinimo eiga. Apie 80 proc. mokinių tėvų iš karto sutiko dalyvauti šiame projekte. Likusiems mokiniams ir toliau sudarytos sąlygos pirkti maistą įprastu būdu. Mokykloje, įdiegus naują maitinimo modelį, tėvai pastebėjo teigiamus pokyčius: mokiniai išmoko savarankiškumo, pietums skirtų pinigų neišleidžia bandelėms, sausainiams, įvairiems gėrimams, kaip tai buvo praktikuojama iki šiol, vaikai skatinami valgyti sriubas, daržoves, sumažėjo nesuvalgomo maisto, valgykloje pradėjo valgyti žymiai daugiau vaikų.

Karmėlavos Balio Buračo gimnazija savitarnos modelį mokslo metų pradžioje taikė tik priešmokyklinio ugdymo grupėms, vėliau – pradinių klasių mokiniams, o įpusėjus mokslo metams – ir visiems norintiems projekte dalyvauti gimnazijos mokiniams. Savitarnos modelis taikomas ir socialiai remtiniems mokiniams. Mokiniai turi galimybę patys įsipilti sriubos, vandens ar kito gėrimo, rinktis karštą patiekalą iš kelių pasiūlytų variantų, susidėti norimų daržovių ir garnyro lėkštę.

Gimnazijos valgykloje buvo siekiama sukurti jaukesnę aplinką: pavasario atostogų metu atliktas valgyklos salės remontas, įdiegtas elektroninis meniu, nupirkti modernūs ir vaikams patogūs indai su kraneliais vandeniui ar sultims įsipilti. Gimnazijos valgykla mokslo metų eigoje didelį dėmesį skyrė ir ugdomajai veiklai: su mokiniais daug diskutuota apie valgymo kultūrą, vyko paskaitos, parodomoji patiekalų gamyba ir degustacijos. Karmėlavos gimnazijoje pavasarį lankėsi LR Sveikatos apsaugos ministerijos komisija, kuri labai teigiamai įvertino naujas iniciatyvas.

Vilkijos gimnazijoje visu švediško stalo principu naudojasi 167 nemokamai maitinami mokiniai, kiti mokiniai aptarnaujami mišriu maitinimo principu, t. y. daline savitarna, kai mokiniams įdedamas pagrindinis patiekalas, o jie patys gali pasirinkti salotas ir garnyrą iš 3–4 rūšių (bulvės, grikiai, ryžiai, perlinės kruopos). Pastebėta, kad mokiniai vis dėlto garnyrui mieliau renkasi bulves ar grikius, o rečiau perlines ir kitas kruopas.

Salotas vaikai renkasi įvairiai: pradinių klasių mokiniai dažnai kopijuoja kitų elgesį (dažnai dedasi salotų, kurias dėjosi priešais jį stovintis mokinys). Po 6 pamokų yra nemokamai tiekiamas sriubos likutis visiems to pageidaujantiems mokiniams. Gimnazijos bendruomenė mokslo metų eigoje pastebėjo šiuos projekto privalumus: valgykloje visiškai nelieka maisto atliekų, vaikai tapo savarankiškesni, jiems patinka patiems pasirinkti, ugdoma pagarba maistui. Pastebėta, kad sunkiau apsitarnauti pirmų klasių mokiniams, taip pat nedrąsiems ir turintiems specialiųjų poreikių vaikams. Jiems reikalinga pedagogo pagalba.

Lapių pagrindinė mokykla, atsižvelgiant į šios mokyklos specifiką, naują maitinimo modelį pradėjo taikyti tik vyresnių klasių socialiai remtiniems mokiniams, gaunantiems nemokamą maitinimą. Vėliau sėkmingai prijungti ir 1–4 klasių mokiniai. Mokyklos darbuotojai pastebėjo, kad naujo modelio taikymo metu vis gerėjo mokinių socialiniai įgūdžiai, jie ir valgyti, ir bendrauti valgykloje pradėjo gerokai mandagiau. Didelis privalumas – maistas yra visuomet šiltas, nes mokiniai įsideda tik prieš pat valgymą.

Ringaudų pradinė mokykla savitarnos modelį diegė tik priešmokyklinio ugdymo klasėms. Mokyklos teigimu, šie vaikai jautėsi išskirtiniai – jie ne tik galėjo patys įsipilti sriubą, įsidėti salotas, įsipilti gėrimą, bet ir pasirinkti antrąjį patiekalą, kuris jiems pristatomas moderniais vežimėliais. Kitais metais šie vaikai jau bus pirmokai, mokantys elgtis prie stalo, naudotis peiliu ir šakute. Mokykla, atsižvelgdama į teigiamus tėvų atsiliepimus, kitais mokslo metais toliau plės šį projektą – planuojama įtraukti visus pradinių klasių mokinius, prailginti pertraukas iki 35 min.

2017 metais Kauno r. savivaldybės tarybos sprendimu pilotinėms mokykloms buvo skirta 9548 Eur, 2018 m. II ketv. – dar 3500 Eur. Patvirtintas „Naujo vaikų mitybos organizavimo modelio diegimas pilotinėse Kauno rajono savivaldybės mokyklose“ vykdymo aprašas.

Už šias lėšas mokyklos įsigijo papildomas priemones, reikalingas savitarnos principu vykdomam maisto patiekimui ir maitinimo aplinkų tobulinimui, mokyklų bendruomenių švietimui. Kitais mokslo metais į šio projekto vykdymą planuojama įtraukti daugiau Kauno rajono mokyklų. Pilotinėse mūsų rajono mokyklose lankėsi ir patirties sėmėsi Panevėžio rajono, Šiaulių miesto ir rajono savivaldybių ir mokyklų delegacijos. Svečiams labai patiko Kauno r. patirtis, ją pritaikyti planuoja savo įstaigose.

Nuo 2018-09-01 įsigalioja naujas Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašas, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro 2018-04-10 įsakymu Nr. V-394. Jame rekomenduojama sudaryti sąlygas vaikams patiems įsidėti maisto, pailginti pietų pertraukas, numatyta daug lengvatų savitarnos būdą diegiančioms mokykloms.

Be to, visoje Europoje prasideda didelė kova prieš maisto švaistymą. Iki 2030 m. iššvaistyto maisto kiekius privaloma sumažinti dukart – tokį įsipareigojimą prisiėmė visos Europos Sąjungos narės.