Kauno paraišką UNESCO teikianti delegacija laviruos tarp ekspertų išvadų ir Rusijos įtakos

Sekmadienį į Saudo Arabiją pristatyti Kauno paraiškos išvykstanti Lietuvos delegacija nesitiki, kad jau šią sesiją tarpukario modernizmas būtų įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Vis dėlto viliamasi pasiekti, kad paraiška būtų grąžinta rengėjams su prašymu atlikti mažesnės apimties pakeitimus, o ne tobulinti iš esmės.

„Ar ši sesija imtų ir įtrauktų Kauną į UNESCO paveldo sąrašą, aš taip neprognozuočiau, nes matant visą situaciją, čia, matyt, bus toks sudėtingesnis klausimas“, – BNS sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

Nežinomybės ir chaoso į procesą įneša ir tai, jog pernai Rusijoje šiai pirmininkaujant turėjusi vykti UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesija buvo atidėta. Dėl to šiemet bus vertinamos ir pernai nenagrinėtos bylos, be to, išlieka Rusijos poveikio procesui tikimybė.

„Procesas – sudėtingas ir chaotiškas, ir pati UNESCO sesija buvo nukėlinėjama, tai nėra normalus procesas, koks būdavo iki šiol. Gal pusšimtis paraiškų bus svarstoma, kas yra didžiulis iššūkis“, – sakė kultūros ministras.

Į Rijadą vyksiančio Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo teigimu, delegacija yra nusiteikusi „kovingai ir optimistiškai“. Tokią temą užduoda ir paraiškos pavadinimas – „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“

„Neįmanomų dalykų, kokių nors stebuklų tikrai nesitikime, tikimės labai realiai apčiuopiamo rezultato, tai yra gauti Pasaulio paveldo komiteto sprendimą, kuris vadintųsi referral“, – BNS sakė jis.

Tokio pobūdžio paraiškos grąžinimas reiškia, kad teikiančios šalies prašoma surinkti papildomos informacijos, o ji svarstyti gali būti teikiama jau kitoje sesijoje.

Pasak S. Rimo, šis pasiūlymas reikštų, jog vertinimas atidedamas trumpesniam laikui, ir Lietuva, pakoregavusi paraišką pagal pastabas, galėtų ją teikti jau kitąmet.

Tuo metu blogesnis variantas būtų gauti vadinamąjį deferral įvertinimą, kai paraiška grąžinama su prašymu atlikti esminius pakeitimus.

„Nepalankus scenarijus tai tas, kuris siūlomas šiuo metu, tai yra deferral, (...) ir tai reikštų, kad mums reikėtų kartoti kai kurias procedūras, kurias per penkerius metus esame jas atlikę“, – sakė Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

„Tai nėra kokia nors pasaulio pabaiga, tai nėra kelio užkirtimas, kad ši paraiška visiškai neperspektyvi“, – pridūrė jis.

Abu šie paraiškų grąžinimai laikomi paraiškos tobulinimo procesu. Ekspertai taip pat turi galimybę tiesiog pasiūlyti neįrašyti objekto, jeigu mato, kad paraiškos tobulinimas neturi perspektyvų.

Todėl Kauno paraiškai gresiantis blogesnis scenarijus, pasak S. Rimo, „nėra iš esmės labai labai blogas, susijęs tiesiog su papildomu darbu, laiko resursais“.

Pasak jo, pagrindinė ekspertų pastaba – rekomendacija rengti dokumentą vertybės apsaugai, kas šiuo atveju būtų Kauno Naujamiesčio specialusis planas.

„Patys suprantame, kad jo reikia ir iš tikrųjų apie tai atvirai buvo kalbama ir pačioje paraiškoje, įvardytas tikslas ir siekis, kad Naujamiesčio paveldosaugos specialusis planas yra planuojamas, bus parengtas per artimiausius trejus metus“, – sakė S. Rimas.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad kai kurios ICOMOS (Tarptautinės paminklų ir vietovių tarybos) pastabos yra „keistos ir atrodė nepagrįstos“, nes į jose keliamus klausimus jau atsakyta.

S. Kairys yra sakęs, kad šiose išvadose užsimenama, jog nėra Kauno modernizmo architektūros ryšio, analizės su kitais sovietiniais miestais.

„Kai matai, tarkime, ekspertų pastabas, kad trūksta analizės Kauno modernizmo kontekste su kitais sovietinės Rusijos miestais – kas čia yra per pastaba? Kodėl tas lyginimas turėtų būti svarbus? Galų gale juk kalbame visai apie kitą laikotarpį“, – BNS kalbėjo ministras.

S. Rimo teigimu, ekspertų išvada yra tik siūlymas, o galutinį sprendimą priima Pasaulio paveldo komitetas. Čia svarbų vaidmenį gali suvaidinti ir politiniai niuansai: pavyzdžiui, tai, kad jo sudėtyje dar yra Rusija.

„Šiemet Rusija, kad ir atsistatydino iš pirmininkaujančios pozicijos, bet ji yra komitete, kas yra Lietuvai tiesiai šviesiai kalbant, nepalanku, dėl to pasirinktas mūsų siektinas rezultatas iš šio komiteto posėdžio, kad mes nesiekiame būtent šiais metais gauti tą įrašymą, o tokio mažesnio tikslo – gauti siūlymą, kad galėtume pakartotinai teikti kitais metais“, – kalbėjo Kauno atstovas.

UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesija Saudo Arabijoje vyks rugsėjo 10–25 dienomis, o paraiškos bus svarstomos rugsėjo 16–21 dienomis. Kadangi pernai sesija Rusijoje neįvyko, susikaupė itin didelis nominacijų skaičius – 58. Dėl to kol kas sunku prognozuoti, kiek laiko bus skiriama kiekvienai nominacijai ir kada Kauno paraiška gali būti svarstoma.

„Bus tikrai labai įtempta darbotvarkė“, – sakė S. Rimas.

Jis pabrėžė, kad nepriklausomai nuo to, koks bus rezultatas, Kaunas nesirengia nuleisti rankų ir savo paraišką tobulins.

S. Rimo žiniomis, kartais šis procesas trunka ir keliolika metų, o dalis paraiškų, tarp jų ir Trakų pilies, sulaukusios sprendimo atlikti esminius pataisymus, nugula į stalčius neribotam laikui.

„Nepaisant to, koks bebūtų UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sprendimas, tas įdirbis niekur nedings, jis toliau tarnaus tarpukario modernizmo paveldo išsaugojimui, jo populiarinimui“, – pabrėžė Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Kauno modernizmas susiformavo ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą.

Kaune yra kelios dešimtys išskirtinės modernistinės architektūros pavyzdžių.

Delegacijai, kuri pristatys Kauno paraišką Saudo Arabijoje, vadovaus Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO ambasadorė Jolanta Balčiūnienė. Delegacijoje bus Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės patarėja Sigita Bugenienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė Marija Drėmaitė, S. Rimas ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė.

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinęs vertę turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės.

Lietuvoje jau yra keturi į šį sąrašą įrašyti objektai: Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija ir Struvės geodezinio lanko punktai.