Kauno opozicija ragina skirti verslininkams lengvatas dėl uždarytos Vilniaus gatvės

Kaune rekonstrukcijai uždarius pagrindinę senamiesčio Vilniaus gatvę, opoziciniai konservatoriai ragina atleisti ten įsikūrusius verslininkus nuo miesto mokesčių.

„Tikrai suprantame, kad reikia ruoštis ir pasirengti tinkamai Europos kultūros sostinei ir vykstantiems renginiams kitų metų gegužės mėnesį, bet suprantame ir tokį dalyką, kad Kaune ir gyventojai gyvena, ir verslas kuriasi“, – tarybos posėdyje antradienį kalbėjo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Edita Gudišauskienė.

Pasak jos, savivaldybė per mažai komunikavo apie planuojamus darbus, todėl verslai, atsidarę Vilniaus gatvėje šią vasarą, turėjo itin mažai laiko iki kol buvo priversti nutraukti veiklą.

„Kai kurie planuoja užsidaryti ir visiems metams, laukti, kol gatvė bus rekonstruota, tai aš manyčiau, kad šiandieną jau reikia savivaldybės dėmesio ir parodymo, kad Kaunas tikrai yra draugiškas verslui. Siūlyčiau planuoti kompensacinius mechanizmus, būtent tiems verslams, kurie dėl Vilniaus gatvės rekonstrukcijos negali vykdyti veiklos, jų veikla yra apribota, arba tie, kurie apskritai turėjo nutraukti veiklą ir turės išsikelti į kitą kažkokią pasirinktą mieste vietą“, – kalbėjo politikė.

Konservatoriai pasiūlė atleisti verslininkus nuo žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčio, taip pat nuo rinkliavos už prekybą lauko kavinėse. Siūloma svarstyti šias nuolaidas verslams taikyti ir kitais metais.

TS-LKD paprašė kitame posėdyje rugsėjo 14 dieną išsamiai pristatyti Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projektą, jo etapus ir planuojamus darbus.

Konservatorė tarybos narė Andrijana Filinaitė akcentavo, jog svarbu sužinoti apie planuojamus grindinio akmenų, kurie yra vertingoji senamiesčio savybė, šlifavimo darbus.

„Mano pagrindinis klausimas yra, ar laimėjusi įmonė geba tą daryti ir kas prižiūrės darbų eigą, nes šis klausimas pakankamai jautrus. Ar visi akmenys grįš į savo vietą ir tiesiog išsamiau pristatyti darbų eigą paveldo prasme“, – kalbėjo politikė.

Tuo tarpu konservatorius Paulius Lukševičius atkreipė dėmesį, jog susidaro „neramus paveikslas“ dėl visų miesto vykdomų rangos darbų, turint galvoje medžiagų kainų kilimą ir darbo jėgos trūkumą statybų sektoriuje.

„Tai tiesiogiai koreliuoja su esamomis sąmatomis, kurios buvo viešuose pirkimuose, tai yra, su jų didėjimu, darbų grafikų vykdymu. Dėl to norėtųsi, kad administracijos direktorius kitam posėdžiui pristatytų savo matymą, kas gali nutikti, ar bus objektai įvykdomi laiku, ar padidės, ar sumažės – aišku, kad jau nesumažės realiai – objektų sąmatos, kiek jos padidės, kaip tai koreliuoja su viešaisiais pirkimais“, – sakė P. Lukševičius.

Jis taip pat ragino kompensuoti verslininkams uždarymo pasekmes ir kritikavo sprendimą vienu metu pradėti tiek daug rangos darbų visame mieste.

„Dėl Vilniaus gatvės, vienareikšmiškai kompensacinis mechanizmas turi būti, po covido įmonės neatsigavusios, dabar gauna antrą lockdowną (angl. uždarymą) iš savivaldybės. Suprantame, kad galbūt tą gatvę reikia remontuoti, tačiau vis dėlto išknisti visą miestą vienu metu ir taip verslą vėl įkalinti yra neprotinga“, – teigė tarybos narys.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis savo ruožtu pareiškė, kad tokie pasisakymai žeidžia statybininkus.

„Pauliau, Kaune vis dėlto dirba statybinės firmos ir jos neknisa miesto. Kurmiai gal kažkur knisa. Nereikia įžeidinėti kažkur aukščiau pasikėlus darbo žmonių, kurie dirba tiesioginį darbą“, – kalbėjo meras.

BNS kreipėsi į savivaldybę komentaro dėl planuojamos pagalbos verslams.

Liepos 12 dieną pradėjus rekonstrukciją, centrinė senamiesčio pėsčiųjų gatvė liks uždaryta bent iki Kalėdų. Savivaldybė teigia, jog sprendimas uždaryti gyventojų ir miesto svečių traukos centru tapusią arteriją priimtas dėl saugumo ir siekiant kuo greičiau pabaigti darbus.

Šiuo metu rekonstrukcijai uždarytas transporto žiedas ties Kauno pilimi bei P. Vileišio tiltas. Šį svarbų transporto mazgą vėl atverti planuojama rugsėjį.

Savivaldybė taip pat vykdo keletą didelių statybų projektų: Nemuno saloje vyksta mokslo populiarinimo centro „Mokslo sala“ bei baseino prie „Žalgirio“ arenos statybos, tęsiama S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcija.

Daugumą darbų siekiama pabaigti iki 2022 metų, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine.

BNS