Kauno modernizmo architektūrą vertins tarptautiniai ekspertai

Neseniai UNESCO Pasaulio paveldo centrui Paryžiuje pateikta kelis metus rengta nominacinė paraiška „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“ (angl. Modernist Kaunas: Architecture of Optimism, 1919–1939). Su 500 puslapių paraiška pirmiausia susipažins tarptautiniai ekspertai, UNESCO Pasaulio paveldo komitetas,  vėliau ekspertai atvyks į Kauną vietoje susipažinti su Kauno modernizmo architektūra, kurią siekiama įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Ekspertai vertins ne tik pačią architektūrą, bet ir tai, kaip vietinės savivaldos struktūros, bendruomenė pasiryžę išsaugoti paveldą. Paraiškos vertinimo procesas gali trukti  iki pusantrų metų.

Paraiškoje atlikta lyginamoji panašių vertybių analizė tarptautiniu mastu, išgrynintas vertybės autentiškumo ir integralumo aprašas, pateiktas išskirtinės visuotinės vertės pagrindimas. Vadovaujantis UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairių nuostatomis, Kauno modernizmo architektūra atitinka antrąjį žmonijos vertybių sklaidos liudijimo kriterijų, taip pat – ketvirtąjį kriterijų kaip „tam tikro tipo pavyzdys, iliustruojantis svarbų žmonijos istorijos etapą“. 

Naujamiestis ir Žaliakalnis – kitomis akimis

„Džiaugiuosi, kad šiam fenomenui įvardinti buvo pasiūlytas terminas „optimizmo architektūra“ – jis puikiai prigijo bei suintrigavo ne tik  specialistus, bet  ir senbūvius kauniečius  kitomis akimis pažvelgti į savojo miesto architektūrą, - sakė KPD direktorius Vidmantas Bezaras, dalyvavęs Kauno modernizmo architektūros paraiškos parengimo įrašymui į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą priežiūros grupės darbe. – Paraiškos pateikimas - tai svarbus žingsnis išsaugant ir pasauliui pristatant Kauno modernizmo architektūrą. Vien pripažinimas, kad  miestas gali būti tarp maždaug 1150 pasaulio objektų, įrašytų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą  - didelė garbė ir Kaunui, ir Lietuvai, bet kartu didėja ir atsakomybės laipsnis.  Tarpukario modernizmo  architektūra  nėra  išskirtinis ir  tik Kaunui būdingas  bruožas,  šio stiliaus statinių  rasime daugelyje pasaulio miestų, tačiau Kaunui kuriant laikinąją sostinę miestas buvo pertvarkomas iš pagrindų, miestas pasižymi didele  modernios architektūros  koncentracija  -  daugiausia  Naujamiestyje ir Žaliakalnyje.  Gdanskas, Jeruzalė, nemažas  skaičius  kitų mietų  gali  būti konkurentais  Kaunui,  todėl  visi  turime suprasti savo atsakomybes ir įsipareigojimus. Savaime pats modernios architektūros buvimo faktas nėra teigiamo paraiškos įvertinimo garantas, ne mažiau svarbus savivaldos, projektuojančių architektų, unikalių pastatų  savininkų požiūris ir  veiksmai saugant bei  tvarkant  tarpukario pastatus, formuojant aplinką  ir  infrastruktūrą. Tokie  atvejai, kaip Perkūno alėjos statinių  griovimas, gatvių išklotinėse nederančių  naujų intarpų  atsiradimas gali  sukelti  ekspertų abejones  dėl bendro mūsų  siekio  ir įsipareigojimų tvirtumo. Tikiuosi, kad vien  priartėjimas  prie  durų,   vedančių  link  galimybės  būti žymiausių pasaulio objektų sąraše, unikalių Kauno pastatų savininkus dar labiau paskatins puoselėti ir saugoti vertybes“.   

KPD Kauno teritorinio skyraus specialistams 2021 m. taip pat  numatyti  prioritetai,  susiję  su  miesto modernizmo  tema -  ne  tik aktyviau vykdyti   kultūros paveldo objektų būklės kontrolę,  bet  ir  konsultuoti  savininkus,  dalyvauti atrenkant  ir  vertinant  naujus į  Kultūros  vertybių  registrą  įrašomus  pastatus,  padėti  paraiškos rengėjams ir  savivaldos specialistams.

UNESCO teikiamos paraiškos stiprybė – jau  turimas juridinis apsaugos statusas, kai siūloma teritorija ir jos apsaugos zoną sutampa  su į Kultūros vertybių registrą įrašytų vietovių teritorijų ir apsaugos zonų ribomis, nenumatant papildomų apsaugos reikalavimų ar esamų teritorijų plėtimo. Tai  parodo, kad valstybė ir  miesto  bendruomenė  šių  rajonų unikalumą    įvertino gerokai anksčiau nei  pradėta  rengti   paraiška.  Vertybės teritoriją sudaro Naujamiestis (trys teminės zonos: centrinė (administracinė), gyvenamoji ir pramoninė) ir Žaliakalnis (penkios teminės zonos: miestas-sodas (Minties ratas), Kauko rajonas, Perkūno rajonas, Ąžuolyno parkas su sporto infrastruktūra ir Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija (dabartinis Kauno technologijos universiteto Chemijos fakultetas).

Optimizmo blyksnis

Kauno modernizmas atstovauja unikaliam XX a. meninių idėjų inspiruotos architektūros sambūviui su lokaliu istoriniu palikimu ir išplečia modernizmo architektūros sąvoką, atskleisdamas modernizmo įvairovę. Kauno modernizmas skatina modernizmo architektūrą suvokti kaip politinį, socialinį ir kultūrinį XX a. pirmosios pusės reiškinį.

Kauno tarpukario architektūra buvo optimizmo blyksnis dramatiškoje XX a. pirmosios pusės pasaulio istorijoje, kai valstybių sienos keitėsi itin greitai. Laikinosios sostinės virsmas liudija žmonių tikėjimą nepriklausoma ateitimi bei gebėjimą kurti sudėtingomis politinėmis ir ekonominėmis sąlygomis. Modernusis Kaunas yra puikus istorinio miesto, kuriam būdinga greita urbanizacija ir modernizacija, pavyzdys. Tvari Kauno raida, integruojant istorinį palikimą ir gamtinę aplinką, sukūrė išskirtinį miesto kraštovaizdį ir modernią architektūrinę kalbą, atspindinčią XX a. miestų modernizavimo procesus.

Kaip pažymėjo V. Bezaras,  Kauno modernizmo architektūra jau seniai traukia turizmo organizatorius. „Net jei į paraišką būtų atsakyta neigiamai, vis tiek tai jau didelis laimėjimas, tarptautinio dėmesio atkreipimas į Kauno modernizmo architektūros unikalumą“, - sakė KPD direktorius.