Kauno miesto tarybos narė Jurgita Šiugždinienė ragina merą V. Matijošaitį pradėti civilizuotą diskusiją dėl miesto bendruomenei svarbių klausimų

Šiandien viešojoje erdvėje pasirodžiusioje publikacijoje Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis atvirai kalba apie ketinimus sujungti Kauno miestą su rajonu ir „apeiti“ įstatyme numatytą reikalavimą įgyvendinti gyventojų apklausas. Kauno miesto tarybos narė konservatorė Jurgita Šiugždinienė ragina Kauno merą organizuoti atvirą, ne „po stalinę“ diskusiją dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių galimo jungimo bei į ją įtraukti abiejų savivaldybių gyventojus, bendruomenes, pasitelkti savivaldos ekspertus ir mokslininkus.

„Keista, kad vyksta ne atvira diskusija, ne pokalbis tarp dviejų lygiaverčių, tiesiogiai išrinktų merų ir jų komandų, o vienas meras, jei tik galėtų tai viską sutvarkytų per pusmetį. Savivaldybių jungimo klausimas, ne vienos ar dviejų savivaldybių, o nacionalinės svarbos klausimas. Savivaldybių teritorijų ribų keitimo procedūra detaliai aprašyta įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose. Šis klausimas privalo būti diskutuojamas civilizuotai ir pasitelkiant ekspertus“, – teigė J. Šiugždinienė.

„Būtina civilizuotai aptarti tokio galimo susijungimo naudas ir rizikas. Diskutuoti su gyventojais ir remiantis įstatymo nuostatomis, sutarus su Kauno rajono savivaldybe, atlikti Kauno miesto ir Kauno rajono gyventojų apklausas, o ne buldozeriu ir politiniu spaudimu bei požiūriu „viskas apeinama“ siekti vienašališkų kontraversiškų sprendimų”, – pabrėžė J. Šiugždinienė.

Atviras J. Šiugždinienės laiškas merui V. Matijošaičiui:

J. Šiugždinienė. Gerbiamas mere – pasikalbėkime civilizuotai

Atviras laiškas Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui

Jau kurį laiką Kauno mieste stebima tendencija, kai vengiama tartis ir bendradarbiauti su miesto bendruomene, riboti jų galimybes dalyvauti miesto valdyme. Žmonių išrinktas miesto vadovas ne tik nedemonstruoja noro tartis su gyventojais, bet ir laiko jų nuomonę savotiška „problema“, kurią reikia spręsti.

Šiandien portale „Delfi“ pateikta informacija dar labiau sustiprino nerimą dėl savivaldybės vadovų, ypatingai mero, požiūrio į įstatymo nuostatų laikymąsi ir patvirtino požiūrį – „čia viskas apeinama“. Suprantu, didžiulis miestiečių palaikymas gerbiamam Visvaldui Matijošaičiui galėjo apsukti galvą, bet toks kalbėjimas peržengia visas ribas:

„Žiūrėk, aš suprantu, kad mėginsit mane pagąsdinti apklausom, bet mes tikrai surasime būdą, ir jau suradę, kaip paimti be apklausų“, – atsakė V. Matijošaitis. Kolega atsakė: „Jei jūs galvojate, kad padarysit prieš gyventojų valią, tai valio...“ („Neredaguotas pokalbis su Matijošaičiu: tikri reikalai vyksta politikams likus už uždarų durų“, Delfi, birželio 6 d.)

Žemųjų Šančių Nemuno krantinėje suplanuoto tiesti kelio projektas parodė, kad daugiau kaip 5 tūkstančiai gyventojų parašų miesto valdžiai nieko nereiškia. Maža to, jie net neįpareigoja miesto mero susitikti ir kalbėtis su bendruomene. Tegu prastuomenė žino, kas čia vadovauja.

Bendruomenei parodžius iniciatyvą, įstatymų nustatyta tvarka inicijuoti Žemųjų Šančių bendruomenės apklausą dėl kelio tiesimo, buvo sugalvota kaip tai apeiti – Savivaldybės administracijos direktorius, be jokios argumentacijos, nurodė Žemųjų Šančių bendruomenės iniciatyvinei grupei atlikti apklausą ne tik Žemųjų Šančių teritorijoje, bet visame Kauno mieste. Tai reiškia, kad per du mėnesius reikia apklausti ne mažiau kaip penkis procentus balsavimo teisę turinčių Kauno miesto gyventojų (apie 14,5 tūkstančio miestiečių).

Štai jums ir būdas „apeiti“ apklausas: visi suprantame, kad bendruomenės neturi nei patirties, nei resursų atlikti tokios apimties apklausas. Juolab, kad parašai turi būti surinkti fiziškai, surašant asmens dokumento duomenis. Ir tai – tik apklausos inicijavimui. Ši situacija reikalauja savivaldos ekspertų ir teisininkų komentaro.

Savivaldybės vadovai tikrai žino kaip apriboti bendruomenės teisę išreikšti savo nuomonę jiems aktualiais, juos tiesiogiai liečiančiais klausimais.

Panaši retorika skamba ir dėl savivaldybių sujungimo, ar, tiksliau, cituojant V. Matijošaitį: „Kauno rajono prijungimo prie miesto“. Keista, kad vyksta ne diskusija, ne pokalbis tarp dviejų lygiaverčių, tiesiogiai išrinktų merų ir jų komandų, o vienas meras, jei tik galėtų, per pusę metų viską sutvarkytų. Jau net neklausiu, ar tai yra normalu šiuolaikinėje visuomenėje. Akivaizdu, kad šiuolaikinis vadovas, kuris gerbia savo konkurentą, kalba kitaip.

Mano klausimas: ar mums tai tinka? Ar Jums, kauniečiai, tai priimtina?

Savivaldybių ribų keitimas, naujų savivaldybių steigimas yra aiškiai aprašytas įstatymais ir mes visi privalome jų laikytis. Vietos savivalda nėra privati įmonė, kurios savininkas yra vienintelis, kuris žino kaip tvarkytis. Nekalbu apie pačią savivaldybių jungimosi idėją, kuri, kaip pripažįstama, nėra nauja ir būtina spręsti. Kalbu apie „viskas apeinama“ požiūrį, apie „aš padarysiu“ logiką, kuri valstybės politikui ir tarnautojui yra netinkama ir turėtų būti nepriimtina.

Todėl raginu Kauno miesto merą organizuoti atvirą diskusiją dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių galimo susijungimo. Pasitelkti savivaldos ekspertus ir mokslininkus. Civilizuotai aptarti tokio susijungimo naudas ir rizikas. Diskutuoti su gyventojais ir remiantis įstatymo nuostatomis, ir sutarus su Kauno rajono savivaldybe atlikti Kauno miesto ir Kauno rajono gyventojų apklausas.

Taip pat, raginu susitikti su Žemųjų Šančių bendruomenės atstovais, susėsti prie bendro stalo, įsiklausyti į jų argumentus ir kalbėtis. Pažiūrėti į Žemųjų Šančių Nemuno krantinės rekonstrukcijos projektą plačiau, apsvarstyti ir kitus galimus scenarijus, neskubėti užlieti viską betonu. Kaune tikrai yra stipri architektų, urbanistų bendruomenė, pasirengusi pasiūlyti geriausius sprendimus.

Kauno m. savivaldybės tarybos narė Jurgita Šiugždinienė