Kauno meras ragina susisiekimo ministrą spręsti Kauno centrinio pašto situaciją

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis ragina susisiekimo ministrą spręsti situaciją dėl kultūros vertybe pripažinto Kauno centrinio pašto pastato.

„Griauti visada lengviau nei kurti. O dar lengviau nieko nedaryti ir leisti griūti. Būtent taip pastaruosius kelerius metus elgiasi Susisiekimo ministerija ir jos valdoma bendrovė Lietuvos paštas su griūvančiu Kauno centrinio pašto pastatu“, – teigiama BNS pirmadienį atsiųstame V. Matijošaičio komentare.

Kauno centrinio pašto pastate sausio viduryje įvyko vandentiekio avarija, dėl jos buvo užlieta dalis patalpų. Vėliau pašto sienos dar kartą sudrėko testuojant vandentiekio sistemą ir ieškant daugiau gedimų.

Kaip BNS informavo mero atstovas Tomas Grigalevičius, V. Matijošaitis penktadienį oficialiai kreipėsi į susisiekimo ministrą Roką Masiulį dėl esamos pašto situacijos.

„Pirmas dalykas, kurį būtina padaryti nieko nelaukiant – pastate įjungti šildymą. Ir tada susisiekimo ministras turi apsispręsti – arba nedelsiant pradėti pastato tvarkymo darbus, arba skubiai skelbti aukcioną ir jį parduoda tiems, kurie pasiūlys geriausią kainą ir įsipareigos sutvarkyti šį pastatą“, – teigia Kauno meras.

Pasak Lietuvos pašto atstovės Aušros Kurtkutės, pašto darbuotojai penktadienį buvo susitikę su Kauno centrinį paštą aptarnaujančių įmonių specialistais.

„Paprašėme įvertinti situaciją ir pateikti savo rekomendacijas. Jų išvadas turėtume gauti antradienį – tada, vadovaudamiesi jomis, priimsime tinkamiausią sprendimą“, – teigė ji.

Susisiekimo ministerija anksčiau BNS yra informavusi, kad šiuo metu nėra priimami jokie sprendimai dėl Lietuvos pašto pastatų, o strategiją, kaip su šiuo turtu elgtis, planuojama priimti per šiuos metus.

Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro duomenimis, 1930–1932 metais statyti Kauno Centrinio pašto rūmai yra vienas iš svarbiausių tarpukario laikotarpio Kauno reprezentacinių statinių, pasižymintis ne tik modernizmo bei „tautinio stiliaus“ elementų derme, tačiau ir gana prabangiu interjeru.

Kaunas savo tarpukario modernistinę architektūrą siekia įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir tapti Europos kultūros sostine 2022 metais.

Tarpukario architektūros ekspertai jau anksčiau yra kėlę klausimus dėl pastato likimo ir įspėję, kad jo tinkamai neprižiūrint ir nešildant, unikalus statinys gali sunykti.

Interneto svetainėje Peticijos.lt praėjusį ketvirtadienį paskelbta peticija, kuria Lietuvos paštas, ministerija, Kauno savivaldybė ir kitos institucijos raginamos „imtis neatidėliotinų veiksmų, užtikrinančių visokeriopą šio pastato priežiūrą, naudojimą, įgalinimą bei pritaikymą visuomenės reikmėms“.

Šią peticiją yra pasirašę per 2,4 tūkst. asmenų.

BNS