Kauno kultūrininkai skeptiški dėl A. Brazausko paminklo Istorinėje Prezidentūroje

Kauno savivaldybei inicijuojant paminklo buvusiam prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui statymą, BNS kalbinti kultūrininkai sako, kad Istorinės Prezidentūros sodelis tam nėra tinkama vieta, siūlo verčiau rinktis hidroelektrinę, Prezidentūrą sostinėje.

Tuo metu opoziciniai Kauno tarybos konservatoriai apskritai neketina palaikyti šios paminklo statymo iniciatyvos ir ragina miestą plačiau diskutuoti apie asmenybių įamžinimą.

Sprendimo projekte, dėl kurio ateinantį antradienį balsuos savivaldybės taryba, nurodoma, kad paminklo vieta būtų parenkama konkurso būdu, tačiau meras Visvaldas Matijošaitis šią savaitę išplatiname pranešime užsiminė apie Istorinės Prezidentūros kiemelį, sakydamas, jog čia įamžintas tarpukario prezidentų atminimas, bet „neturime deramo atminimo ženklo“ A. M. Brazauskui.

A. Karalius: įpaminklinimas įmanomas Kauno hidroelektrinėje

Architektas Audrys Karalius teigė, kad A. M. Brazauskas yra daliai lietuvių svarbi asmenybė, tačiau jo paminklui Istorinės Prezidentūros kiemelis netinkamas. Pašnekovo manymu, įamžinimas galėtų atsirasti Kauno hidroelektrinėje (HE).

„Istorinė Prezidentūra turėjo tris prezidentus. Taškas. Kiekvienas idiotas, kuris bandys prie to prilįsti ir kažkaip nusipirkti, įsipaminklinti, įsiterpti į tų trijų didžiavyrių draugiją, yra giljotinuotinas. Paprastai, aiškiai ir be jokių užuolankų“, – sarkastiškai kalbėjo A. Karalius.

Jis deklaravo esantis A. M. Brazausko oponentas ir kritikas, nelaikantis komunistų svarbiais žmonėmis Lietuvos istorijoje, „bet tam tikrai auditorijai A. M. Brazauskas yra fenomenas ir jo santykis su Kaunu yra per Kauno hidroelektrinę“.

Pasak A. Karaliaus, šis tarybinis statinys yra unikalus masteliu ir sumanymu objektas Lietuvoje, o A. M. Brazauskas, anot legendos, labai daug prisidėjęs prie elektrinės atsiradimo.

„Aš galvoju, kad kažkoks jo įpaminklinimas Kauno HE kontekste, tame statinyje, gretimybėse, aplinkoje yra įmanomas. (...) Kadangi tas žmogus yra istorinė asmenybė, kaip ten bebūtų, aš esu kritiškas jo atžvilgiu, tačiau aš neneigiu jo buvimo, vaidmens“, – pridūrė A. Karalius, pažymėjęs, kad hidroelektrinė ir A. M. Brazauskas būtų „logiškas, darnus ansamblis“.

„Matyčiau tai pagarbiai, tolerantiškai ir adekvačiai šios asmenybės masteliui. Mes galime mėgti, nemėgti Vytauto Landsbergio, A. M. Brazausko, bet tai yra makro asmenybės. Mes turime sugebėti kaip tauta pakilti aukščiau savo simpatijų ir antipatijų“, – teigė architektas.

Jo manymu, mero iškelta idėja turi būti aptarta paprastų miesto gyventojų ir specialistų, kaip architektai, skulptoriai, istorikai.

„Paminklų statymas turi ateiti ne per pyktį, susipriešinimą, o per visuotinę euforiją. Miestas turi panorėti. (...) Kaunas yra mūsų visų bendra erdvė ir visi turime daugiau mažiau norėti to paminklo“, – kalbėjo A. Karalius.

S. Žirgulis: A. M. Brazauskas to nenorėjo

Skulptorius Stasys Žirgulis, kūręs Istorinės Prezidentūros sodelyje stovinčią tarpukario prezidento Kazio Griniaus skulptūrą, BNS tvirtino, kad A. M. Brazauskas nenorėjo būti įamžintas vietoje, kuri skirta anuomet Prezidentūroje dirbusioms asmenybėms.

„Aš buvau vienas iš tų, kurie darė tarpukario prezidentų figūras sodelyje. (...) Kažkas pasakė, „ir jūs, prezidente, čia turėtumėte būt“, jis pasakė „jokiu būdu, aš čia nenorėčiau būti“. Tai (Istorinės Prezidentūros erdvė) yra istorinis palikimas“, – sakė skulptorius.

Tuo metu Kauno HE istorija, anot jo, byloja apie A. M. Brazausko indėlį, tad A. Karaliaus nuomonę skulptorius teigė „galbūt galintis palaikyti“.

„Yra visokiausių iškilių vietų, kur galima tuos dalykus daryti. (...) Manau, kad turėtų pagalvoti respublikiniu masteliu, nesiblaškant po visą Lietuvą, o pačioje Prezidentūroje rasti vietą ir architektūrinį sprendimą. Ne figūrinį, bet galbūt įamžinti per portretus ar reljefus visus būsimus prezidentus, o ne taip, kad kažkur vieną numetame, kažkur kitą“, – kalbėjo A. Žirgulis.

Istorinės Prezidentūros vadovė: tikrai ne sodelyje

Kaip BNS sakė Istorinės Prezidentūros vadovė Renata Mikalajūnaitė, su įstaiga idėja statyti paminklą A. M. Brazauskui nebuvo derinta, apie tai ji sužinojo iš žiniasklaidos.

„Čia buvo toks šūvis mero pašeimininkauti svetimame darže irgi labai keistas nepasitarus su muziejumi, bet čia jau yra Kauno mero savitumai“, – juokėsi R. Mikalajūnaitė.

Ji teigė įstaigą nesant prieš paminklą A. M. Brazauskui, bet „tikrai ne Istorinės Prezidentūros sodelyje, nes jis yra baigtinis ir reprezentuoja pirmąją Lietuvos respubliką“.

R. Mikalajūnaitės manymu, nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovų įamžinimų turėtų rūpintis ne regionai, o centrinė valdžia.

„Chaosas išeina, tampymas istorijos iš vieno rajono į kitą. Manau, kad bendresnis sprendimas kažkokios atminties komisijos turėtų būti, ne miesto. Čia yra iš fizinės erdvės nebuvimo ir iš tos minties, kad jei bus A. M. Brazauskas, tai tada Adamkus, Grybauskaitė, Nausėda. Fiziškai niekaip. Ir visiškai iš atminties lauko iškrenta. Čia yra pirma Lietuvos respublika ir čia yra atmintis nuo 1919 iki 1940 metų“, – sakė Istorinės Prezidentūros vadovė.

Opozicija, išskyrus socdemus, iniciatyvos nepalaiko

Opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Kauno taryboje seniūnas Martynas Prievelis BNS nurodė, kad frakcija nėra linkusi pritarti A. M. Brazausko paminklo statybai.

„Istorinės atminties politika turėtų būti formuojama specialistų, ekspertų, o ne atskirų politikų norais. Manome, kad fundamentaliai neteisingas yra priėjimas prie šio klausimo ir tikrai tokiam sprendimui negalime pritarti“, – sakė politikas.

Konservatorių požiūriu, mieste turėtų veikti istorinės atminties įamžinimo grupė, įtraukianti architektus, menininkus, istorikus, politikus ir savivaldybės administracijos atstovus, kurių pritarimu būtų statomi paminklai.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Darius Razmislevičius teigė, kad frakcijoje šis klausimas dar neaptartas, bet pavienės diskusijos vyksta ir frakcija yra linkusi pritarti paminklo statymui.

„Manau, kad pritarsime. (...) Diskusijos visada yra gerai, su istorikais būtų galima pasikalbėti. Bet pradžiai iniciatyva yra, manau, sveikintina ir gera, bet dėl vietos galime diskutuoti dar“, – kalbėjo politikas.

„Su Kaunu siejama asmenybė, tikrai neeilinė asmenybė. Ne pagrindinis, matyt, faktorius, kad jis buvo socialdemokratas, bet yra ir kitų stiprių argumentų“, – pažymėjo D. Razmislevičius.

Pasak Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narės Audronės Jankuvienės, reikia įvertinti, kuris nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas gali reprezentuoti šį istorinį tarpsnį, bet tai daryti turėtų „galbūt jau kita karta“.

„Objektyviai būtų galima įvertinti vieno ar kitos šitos nepriklausomos Lietuvos prezidento vaidmenį iš laiko perspektyvos gerokai vėliau. (...) Reiktų įvertinti, (...) kuris prezidentas šitoje nepriklausomoje Lietuvoje, jau atkūrus, buvo tas, kuris gali reprezentuoti šią epochą. Ar tai Valdas Adamkus, ar V. Landsbergis, ar A. M. Brazauskas, ar Dalia Grybauskaitė“, – teigė politikė.

Šalies vadovai įvertino kritiškai

Istorinės Prezidentūros kiemelis yra valdomas Kultūros ministerijos. Ministras Simonas Kairys idėją statyti čia paminklą A. M. Brazauskui šią savaitę pavadino bloga, sakė, kad kiemelyje pagarba turėtų būti atiduota šalies tarpukario prezidentams.

Kiemelį netinkama vieta statyti paminklą įvardijo ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda teigė pasigendantis įpaminklinimo strategijos, matantis šioje srityje chaosą.

Opozicinių „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis idėjai statyti paminklą Kaune pritarė, bet taip pat abejojo, kad jis turėtų stovėti Istorinės Prezidentūros kieme.

Siūlymą pirmajam nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentui statyti paminklą Kaune teikia meras V. Matijošaitis, klausimas įtrauktas į kito antradienio savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę.

A. M. Brazauskas Lietuvos prezidento pareigas vykdė 1993–1998 metais, o 2001–2006 metais buvo Vyriausybės vadovu.

Jis taip pat buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, 1992–1993 metais ėjo Seimo pirmininko pareigas, sovietmečiu kurį laiką vadovavo sovietų komunistų partijos padaliniui Lietuvoje.

1988 metais jam vadovaujant Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. A. M. Brazauskas buvo išrinktas jos vadovu, vėliau tapo Lietuvos demokratinės darbo, Lietuvos socialdemokratų partijų pirmininku.

A. M. Brazauskas po sunkios ligos mirė 2010 metų birželio 26 dieną.