Kauno kultūrininkai iš naujos valdžios tikisi miestui daugiau kultūros

Kauno kultūros įstaigų bei organizacijų atstovai kritikuoja tiek šalies, tiek miesto valdžias dėl per menko, o neretai ir atsainaus dėmesio kultūrai. Prieš kelias savaites Kaune vykusiame susitikime su Seimo kultūros komiteto pirmininku Ramūnu Karbauskiu kritikuotas ne tik nepakankamas kultūros finansavimas, bet ir didelis tarptautinis projektas „Kaunas - kultūros sostinė 2022“. Esą nežinomi jo prioritetai, per maža atskaitomybė visuomenei, nors dauguma tos programos punktų bus įgyvendinti panaudojant viešuosius finansus.

Prieš savivaldybių tarybų ir tiesioginius merų rinkimus naujienų agentūra ELTA paprašė keletą į Tarybą nekandidatuojančių, tiesiogiai su kultūra susijusių kauniečių atsakyti į klausimą, kokias viltis puoselėja rinkimų išvakarėse ir ko tikisi iš naujos Kauno miesto valdžios.

Dr.Ina Pukelytė, teatrologė, Vytauto Didžiojo universiteto docentė:

Daug ką nuveikti naujajai Kauno valdžiai jau yra užprogramuota. Norėtųsi, kad daugiau lėšų kultūros vystymui gautų ne tik „Kaunas - kultūros sostinė 2022“ (KEKS) programa, bet ir visas kultūros laukas. KEKS, žinoma, akcentuoja naujas kultūrines iniciatyvas. Ir nebūtinai jos turi veikti po KEKS sparnu, bet ir kitu atveju finansavimas joms turėtų būti pakankamas.

Taip, KEKS komanda, laimėjusi konkursą, turi fiksuotą programą ir fiksuotus tikslus. Gal kiek per ankstyvas kultūros bendruomenės nerimas dėl to, kad esą ji paliekama nuošaly. Tikrai nesinori tikėti, kad taip yra. Tikiu, kad programa bus plačiau vystoma, ir visa Kauno bendruomenė bus į ją įtraukta. O miesto valdžia supratingai koordinuos tuos procesus.

Rimanta Tamoliūnienė, Kauno apskrities viešosios bibliotekos Kultūros renginių ir leidybos grupės vedėja, projektų iniciatorė bei vykdytoja:

Pastaraisiais metais matome, kad mieste kultūros fonas yra visai neblogas, žiūrint vien iš tos pusės, kad Kaunas laimėjo teisę - 2022-aisiais būti Europos kultūros sostine. Kaip sugebėsime tą teisę realizuoti, - kitas klausimas. Bet kokiu atveju atsakymas priklauso nuo projekto komandos ir nuo visos kultūros bendruomenės veiklos.

Nemanau, kad visi kauniečiai ką nors iš esmės žino, kuo jiems patiems galėtų būti įdomus Europos kultūros sostinės projektas. Taip, mūsų biblioteka jame dalyvauja, - mezgėme antklodę, registravomės Laimės dienai, kai ką patys siūlėme, kai ką KEKS komanda atrinko, kažką atmetė. Kažkiek iš tos komandos gauname pasiūlymų, deja, ne visi yra mūsų jėgomis realizuotini...

O jei kalbame apie Kauno savivaldos rinkimus, tai mero rinkimuose bent aš tęstinumo nenorėčiau. Taip, per kelerius metus daug nuveikta miesto infrastruktūroje. Tačiau tai atnešė ne tik permainų, bet ir konfliktų su bendruomene (pavyzdžiui, dėl masinio medžių kirtimo).

Dalia Poškienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos kultūros vadybininkė, Lietuvos universitetų moterų sąjungos prezidentė:

Ko tikiuosi iš naujos miesto valdžios? Daugiau konkretaus bendravimo su nevyriausybinėmis organizacijomis, daugiau dėmesio bibliotekoms Jei randama lėšų suremontuoti miesto pakraštyje esančias, tai negražu pačioj miesto širdy - Laisvės alėjoje - dešimtmečiais nesutvarkyti savivaldybei priklausančios bibliotekos patalpų. Norėtųsi, žinoma, daugiau dėmesio ir pačiai kultūrai, kalbant plačiąja prasme.

Noriu pabrėžti, kad kultūros lauke Kaune darbuojasi daug žmonių, ir jie nemažai gražių renginių organizuoja. Tik jiems trūksta viešumo, reklamos. Jei savivaldybė pasistengia išreklamuoti tokį įvykį kaip tualeto nukėlimas, tai gal su tokiu pat entuziazmu ir tokiomis pajėgomis kibtų į kultūros viešinimą bei plėtrą?

Žinoma, iš naujos miesto valdžios visada tikimės efektyvesnio darbo, bet pirmiausia reikia, kad žmonės teisingai pasirinktų. Kartais atrodo, jog nemaža dalis rinkėjų nesiorientuoja. Veikia lyg būtų užprogramuoti, pasiduoda už jų pačių pinigus sudėliotai ir plačiai skleidžiamai reklamai, ir deja, nemato realybės.

Alvidas Tautkus, renginių organizavimo kompanijos ATM vadovas:

Jei atvirai, tai labai daug kažin ko iš naujos Kauno valdžios ir nesitikiu (kaip nesitikėjau ir iš ankstesnių valdžių). Žinoma, būtų gerai, kad nors kartą ta valdžia įdėmiau pažiūrėtų į žmones, kurie miesto naudai kažką daro. O jau ta programa „Kaunas- Europos kultūros sostinė2022“ - iš viso išpūstas reikalas. Gal dideliems pinigams įsisavinti?

Mačiau, lyg tyčia, eidamas Laisvės alėja, kaip ta Laimės diena atrodo - jauni žmonės šūkaliojo ir praeiviams balionėlius dalino. O kai atsibodo dalinti, pririšo likusius balionus prie suolo, balandžių apdergto, ir nuėjo kvatodami. Nesąmonė kažkokia, ir tiek. Dar vienas esą reikšmingas kultūros sostinei įvykis buvo, kai eismą stabdė į Parodos kalną. Nes sankryžoje asfaltą pabraižė baltais dažais ir aikšte pavadino, nors ten pėstieji kojos įkelti negali per mašinas.

Bet kai tikrai reikšmingas įvykis nutiko, kai Kauno miesto simfoninis orkestras (pirmasis kolektyvas iš Lietuvos) vyko koncertuoti į Berlyno filharmoniją, ir Berlynas per muziką, kultūrą sužinojo, kad yra toks Kaunas, tai mūsų KEKS ,deja, tuo nesusidomėjo.

Dabar turiu prisipažinti, kad man miesto valdžia apskritai nereikalinga, - pakanka centrinės, juolab kai ir tos mažai Lietuvai - per daug. Jei kažkas tebetiki, kad iš valdžios malonės mūsų gyvenimai gerėja, aplinka gražėja, tai labai apsirinka. Aš, pavyzdžiui, kelią per pievą iki savo namo už savus tiesiau, sumokėjau už sankasą ir už asfaltą lėšų pridėjau. Gal ir blogas esu pilietis, bet man pavyzdys - Šveicarija ar Australija. Ten pasikalbina bendruomenė kokį aktyvų žmogų: būk meru. Jei tas sutinka, - būna. Pusdienį - meras, likusį laiką savo kitą darbą dirba. Ir pareigų nepainioja, ir interesų. Visi patenkinti. Jei ne taip, tuomet bet kas iš bendruomenės gali pasakyti: stop. Kitas stoja ton vieton. O mes tikrai turim per daug valdžios. Ir savaime aišku, jos nesumažės po šių rinkimų. Bet tikiuosi, kad vicemeras nekuruos kultūros. Ir niekas jos nekuruos. Tai tuomet būčiau labai dėkingas.
ELTA