Kauno krašto verslo bendruomenė su Vyriausybės atstovais ieško „karštų klausimų“ sprendimų

Energijos išteklių kainų augimas, pramonės transformacijos priemonės ir galimi finansavimo šaltiniai bei kiti ,,karšti“ klausimai aptarti Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos (KKPDA) išplėstiniame prezidiumo posėdyje.

„Pramonės transformacijos priemonės ir galimi finansavimo šaltiniai, valstybės pagalbos priemonės įmonėms, kurios patiria sunkumų dėl Kinijos sankcijų, pagalbos priemonės elektros ir dujų kainų kilimo amortizavimui, bankų paslaugų teikimas įmonėms, dirbančioms su trečiomis šalimis, proveržio sritys, kurioms vystyti bus skiriamas finansavimas ir didžiausias dėmesys naujai kuriamoje Inovacijų agentūroje. Šie klausimai pastaruoju metu yra mūsų darbotvarkėje“, – pradėdamas susitikimą pabrėžė KKPDA prezidentas Marius Horbačauskas, bendrovė „Volfas Engelmann“ generalinis direktorius.

Posėdyje, vykusiame šios asociacijos narės „Fredos“ gamykloje, Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (Kauno LEZ), diskutuota su ekonomikos ir inovacijų viceministrais Egle Markevičiūte ir Vincu Jurgučiu verslo bendruomenei aktualiais klausimais.

„Susitikimai su regioninėmis verslo organizacijomis labai naudingi, nes gauname informaciją, kurią reikia turėti, kai rengiame pramonės transformacijos ar pagalbos verslui priemones ir jų aprašus. Šie metai yra kritiniai naujoms iniciatyvoms įgyvendinti, todėl turime susitelkti“, – pristatydama priemones Lietuvos pramonės transformacijai kalbėjo viceministrė E. Markevičiūtė.

Pasak jos, tokioms priemonėms numatomas finansavimas 2021-2027 m. sudaro 637,655 mln. eurų. Iš jų žiedinei transformacijai – 75 mln. eurų, skaitmeninei transformacijai – 114,855 mln., neutraliai klimatui – 447,8 mln. eurų. Šios priemonės finansuojamos iš teisingos pertvarkos ir modernizavimo fondų, skaitmeninės Europos ir klimato kaitos programų. Plane „Naujos kartos Lietuva“ taip pat numatytos priemonės ir finansavimas. Akceleravimo programai numatyta skirti 20 mln. eurų.

Suplanuota įsteigti Europos kosmoso agentūros inkubatorių ir Space Hub (2 mln. eurų). Bendrų verslo, mokslo misijų įgyvendinimui, bei joms reikalingos infrastruktūros sukūrimui numatyta skirti 63,7 mln. eurų, inovatyvių pirkimų skatinimo veiklai – 5 mln. eurų, skaitmeninės žiedinės ekonomikos ekosistemos palaikymui ir plėtrai – 3,5 mln. eurų, žaliųjų inovacijų vystymo skatinimui – 5 mln. eurų.

Viceministras V. Jurgutis, pristatydamas pagalbos verslui priemones, pažymėjo, jog šiuo metu su Europos Komisija (EK) derinamos priemonės, skirtos pagelbėti Lietuvos įmonėms, patiriančioms sunkumų eksportuoti savo produkciją į Kiniją. Priemonės skirtos naujų užsienio rinkų paieškai, esamų rinkų plėtrai ir diversifikacijai.

„Taip pat rengiama lengvatinių paskolų schema, kuri bus derinama su EK ir pagal kurią planuojama smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams bei didelėms įmonėms sudaryti galimybę gauti iki 5 mln. eurų dydžio 24 mėnesių trukmės paskolas apyvartinėms lėšoms finansuoti. Šis kelias nėra savaičių, bet mėnesių klausimas. Norime išvengti konkurencijos ir pasiūlyti instrumentus įmonėms, kokių nėra rinkoje“, – kalbėjo viceministras.

Sutikimo metu aptartas dabartiniu metu itin svarbus klausimas – energijos išteklių kainų įtaka įmonių konkurencingumui.

„Lietuvos konkurencingumas netrukus gali blėsti, nes šalyje gamybos kaštai auga greičiau nei kitose regiono valstybėse, tačiau investicijos į technologijas – mažesnės. Į pagrindinių šalies ekonomikos variklių – pramonės ir transporto – technologinį atsinaujinimą investuojama nepakankamai“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas (LPK) Vidmantas Janulevičius.

KKPDA viceprezidentas ir UAB „Gaschema“ generalinis direktorius Valdemaras Vareika pristatė gamtinių dujų kainų pokyčius ir geopolitinės situacijos įtaką kainų augimui bei galimai stabilizacijai. Pastaruoju metu gamtinės dujos brango 33,7 procento. Gamtinių dujų kainų augimas turi tiesioginę įtaką trąšų gamybos sektoriui, o tai lems žemės ūkio ir maisto pramonės produkcijos brangimą visoje grandinėje.

LPK tarptautinės narystės InterInoLT iniciatyvoje pridėtinę vertę nariams pristatė Gintaras Vilda, tarptautinis inovacijų ekspertas. Renginio metu aktyviai diskutavo asociacijos nariai, keldami aktualias problemas bei tardamiesi dėl galimų jų sprendimų. Verslo bendruomenės iškelti ypač svarbūs klausimai toliau bus svarstomi ir su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, ir su Žemės ūkio ministerija, siekiant rasti sprendimus, pabrėžiama KKPDA pranešime.

Susitikimo šeimininkai pristatė UAB „Geras baldų fabrikas“ veiklą. Tai – nauja „Fredos“ baldų gamybos įmonė, įsikūrusi Kauno rajono esančioje Kauno LEZ. Bendrovės generalinė direktorė Aistė Čičirkienė pažymėjo, kad įmonė gamina korpusinius baldus iš medienos drožlių plokštės, MDF plokštės ir lengvos konstrukcijos korinio skydo. Pagrindinė produkcijos dalis – miegamojo, gyvenamojo kambario ir prieškambario baldai. Visi įmonėje eksploatuojami įrenginiai yra pagaminti žymiausių ir inovatyvių Vakarų Europos įrenginių gamintojų, tokių kaip „Ima-Schelling“, „Hymmen“ ir kitų. Naudojamos šiuolaikinės, efektyvios technologijos bei įranga, o jų savalaikis atnaujinimas padeda įmonei su savo produkcija konkuruoti globalioje rinkoje. Įmonėje įdiegta gamybos valdymo sistema, leidžianti gamybos procesą sekti ir kontroliuoti realiu laiku. Šiuo metu „Freda“ planuoja žaliuosius projektus su žaliavų tiekėjais, kad jos būtų pagamintos iš perdirbtos žaliavos arba pati žaliava galėtų būti perdirbama.

ELTA