Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje vaikui atlikta sudėtinga procedūra po kepenų transplantacijos

Šešerių metukų Vytis – Kauno klinikų pacientas, kurio gyvybę išgelbėjo jį prižiūrinčių medikų profesionalumas ir gydytojų radiologų techninės galimybės. Kaip pastebi jo tėtis Rimvydas, medikai sūnui gyvybę padovanojo tris kartus – pirmąjį transplantuodami kepenis, antrąjį – padėdami įveikti onkologinę ligą ir trečiąjį – pirmą kartą Lietuvoje vaikui atlikdami perkutaninės transplantuotų kepenų vartų venos ir pasaito venos sujungimą. Pastarosios Vyčiui reikėjo išsivysčius retai komplikacijai po Lenkijoje atliktos kepenų transplantacijos – atsiradus krešuliui tarp šių dviejų venų, jungiančių kepenis ir žarnyną.

Dr. Andrius Pranculis, Kauno klinikų Radiologijos klinikos gydytojas radiologas, teigia, kad tai – viena sudėtingiausių intervencinių procedūrų, kurias atlieka gydytojai radiologai. „Įprastai šios procedūros atliekamos, kai pacientui transplantuotos visos kepenys. Šį kartą procedūros sudėtingumą lėmė tai, kad pacientui transplantuota tik dalis kepenų, kuri buvo neįprasta ir pasižymėjo nestandartine anatomija“, – pastebi dr. A. Pranculis.

Pirmieji simptomai, išdavę, kad Vyčiui užsikišo vena, jungianti kepenis ir žarnyną, buvo pageltusios akys. „Kitą dieną jis pasidarė visas geltonas. Vos prieš savaitę Vyčiui buvo baigtas paskutinis chemoterapijos kursas, tad mes vis dar gulėjome Kauno klinikų Vaikų ligų skyriuje. Gydytojai skubiai atliko pilvo echoskopiją tada ir sužinojome, kad dėl užsikišusios venos nedelsiant turi būti atlikta naujoji procedūra“, – prisimena Rimvydas.

Atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą, įtarta vartų venos ir pasaito venos trombozė, o tai dar labiau pasunkina patekimą į vartų veną procedūros metu. Pasak prof. Rūtos Kučinskienės, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytojos vaikų gastroenterologės, ši komplikacija – kepenų venų susiaurėjimas ir užsikimšimas krešuliu, gali atsirasti po transplantacijos praėjus net keletui metų. „Ji gali nutikti net ir tam pacientui, kuris turi vieną patologiją. Vytis – unikalus mūsų pacientas, nes jis sirgo ne tik liga, dėl kurios reikia transplantuoti kepenis, bet ir onkologine liga. Gydant pastarąją ir išryškėjo kraujagyslių susiaurėjimas ir krešulys“, – pažymi prof. R. Kučinskienė.

Be sudėtingos kepenų vartų venos ir pasaito venos sujungimo procedūros, vienintelis būdas, kuris būtų padėjęs mažajam pacientui, yra nebent tik kepenų retransplantacija. „Galimybė rasti donorą panašaus amžiaus vaiko kepenų retransplantacijai yra labai maža. Be to, padėtį sunkino tai, kad Lietuvoje vaikams kepenys netransplantuojamos, o pervežti Vytį į Lenkiją dėl jo sunkios būklės buvo neįmanoma“, – sako dr. Rimantas Uktveris, Kauno klinikų Radiologijos klinikos gydytojas radiologas.

„Procedūros eiga – perkutaniškai išpunktuojama transplantuotų kepenų vartų vena, per ją surandama paciento pasaito vena ir jos abi sujungiamos specialiu stentu. Operacijoje dalyvauja du intervenciniai radiologai su operacinės slaugytojomis ir gydytojų anesteziologų reanimatologų komanda“, – apie procedūros sudėtingumą aiškina dr. A. Pranculis.

Kauno klinikose pacientui taikytas aukščiausio lygio gydymas. Po atliktos procedūros taikytas standartinis gydymas, kuris taikomas po kepenų transplantacijos ir kraujagyslių stentavimo. „Vytis sugrįžo į įprastą gyvenimą. Džiaugiamės, kad Kauno klinikose galėjome jam pasiūlyti aukščiausio lygio gydymą“, – pabrėžia dr. R. Uktveris.

Viso Kauno klinikose Vyčiui teikiamo sudėtingo gydymo metu jo tėvai pasitikėjo medikais. „Žinojome, kad jie daro geriausia, ką gali. Esame visiems gydytojams, slaugytojams ir kitiems darbuotojams dėkingi už išsaugotą sūnaus gyvybę“, – sako Vyčio tėtis.

Kauno klinikų Radiologijos klinika – didžiausias radiologijos paslaugas Lietuvos gyventojams teikiantis bei didžiausias diagnostinis padalinys, kur įvairaus amžiaus pacientams atliekami visi šiuolaikiniai diagnostiniai radiologiniai tyrimai ir gydomosios intervencijos.