Kauno klinikose – inovatyvi trapiausias mažylių gyvybes sauganti medicinos įranga

Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje įdiegta moderni centralizuota naujagimių gyvybinių funkcijų stebėjimo sistema užtikrina greitesnę medikų reakciją ir ramų tėvų miegą. Ši sistema leidžia medikams realiuoju laiku stebėti mažųjų pacientų būklę per mobiliuosius įrenginius, suteikdama galimybę sekti svarbius rodiklius, tokius kaip deguonies įsisotinimas ar širdies susitraukimų dažnis. Gyvybiniai rodikliai prieinami tiek stebėjimo stotyje, tiek patogiai mobiliajame įrenginyje, taip užtikrinant dar didesnį kūdikių saugumą.

Nauja įranga palengvins ir slaugytojų, ir tėvų kasdienybę

Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje kasmet gydoma apie 3500 naujagimių. Didžioji dalis klinikoje gydomų mažylių praleidžia vos kelias dienas ir išvyksta toliau augti į namus. Tačiau apie 450 Kauno klinikose gimusių bei iš kitų Lietuvos ligoninių skubiai pervežtų sergančių ar per anksti gimusių naujagimių kurį laiką turi praleisti Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje, o vėliau ir intensyvaus stebėjimo palatose.

Šiandien visuomenei pristatyta naujoji įranga, kurią Kauno klinikų Neonatologijos klinikai padovanojo paramos fondo „Gerų darbų dirbtuvės“ projektas „Ankstukai“. Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai, prof. Kęstutis Stašaitis, dėkodamas už paramą, pabrėžė šios inovatyvios įrangos svarbą: „Ši technologija neabejotinai palengvins mūsų personalo darbą prižiūrint sergančius ar per anksti gimusius naujagimius. Tai reikšmingas žingsnis, kuris ne tik padidins mažųjų pacientų saugumą, bet ir suteiks tėvams daugiau ramybės."

Pasak Neonatologijos klinikos vadovės prof. dr. Rasos Tamelienės, patys mažiausi anksčiau laiko gimę naujagimiai klinikoje praleidžia net po du ar tris mėnesius, o jų vystymuisi ypač reikšmingas buvimas šalia savo tėvų – tai yra vienas iš klinikos prioritetų. 

Kai pagerėjus būklei mažyliai iš Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus perkeliami į intensyvaus stebėjimo palatas, čia tėvai visą parą gali būti šalia. Jų sveikatos rodikliai stebimi mobilių, pervežamų monitorių, taip pat į palatą nuolatos ateina slaugytojai, kurie akylai stebi jų sveikatos būklę. Tačiau dar labiau pagerėjus sveikatos rodikliams, jie nėra nuolatos prijungti prie monitorių, juos stebi prižiūrintys slaugytojai, gydytojai bei patys tėvai. Toks visą parą trunkantis savo mažylio stebėjimas tėvams tampa dideliu iššūkiu ir kelia nemažą stresą.

„Ši įranga suteikia galimybę tėvams visą parą būti šalia savo mažylių, bet miegoti bent truputį ramiau. Sergančių naujagimių būklę seka išmanūs monitoriai, o slaugytojams į mobiliuosius įrenginius perduodami signalai apie pasikeitusią mažojo paciento būklę“, – aiškino prof. dr. R. Tamelienė.  

Vienam slaugytojui vienu metu tenka prižiūrėti keletą mažylių, todėl naudodamas mobilius įrenginius ligoninės personalas gali operatyviai reaguoti į skubius monitorių signalus ir taip nedelsiant suteikti pagalbą kritinėse situacijose. 

Mažylių tėvams svarbus ir moralinis, ir finansinis visuomenės palaikymas  

Centralizuotos naujagimių gyvybinių funkcijų stebėjimo sistemos pristatyme dalyvavusi asociacijos  „Padedu augti“ viena steigėjų ir vadovė Inga Laukytė-Budrienė Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje pirmą kartą apsilankė prieš 13 metų, kai vos 26 nėštumo savaitę susilaukė dvynukų – nei po kilogramą nesvėrusių sūnaus Arento ir dukters Miglės. Tada čia jie visi gyveno beveik tris mėnesius, kol mažieji išmoko kvėpuoti, palaikyti normalią kūno temperatūrą ir valgyti. I. Laukytė-Budrienė dar neužmiršo to patirčių ir didelių išgyvenimų kupino laiko, kurie nesibaigė ir tada, kai iš intensyviosios terapijos palatos mažieji buvo perkelti į Naujagimių ligų skyrių ir ji jau galėjo gyventi kartu su naujagimiais.  

„Dvynukai susidūrė su apnėjomis – kvėpavimo sustojimais, taigi ir pati žinau, kiek streso ir nerimo kelia vaikų stebėjimas ištisą parą. Jei naujagimis nėra nuolat prijungtas prie jo gyvybines funkcijas stebinčios įrangos, atsakomybė tarsi perkeliama tėvams. Tad visa širdimi džiaugiuosi dėl kitų šeimų, kad jos galės jaustis saugesnės, ramesnės ir nepatirs to, ką patyrė mūsų šeima. O jeigu ir patirs, medicinos personalas dėka išmaniųjų įrenginių sureaguos labai operatyviai“, – sakė asociacijos  „Padedu augti“ vadovė, nuolat Kauno klinikose lankanti ir konsultuojanti ankstukų susilaukusias šeimas. Ji patikino – žinojimas, kad tokio masto projektai gali įvykti iš žmonių suaukotų lėšų, kad vis didesnei visuomenės daliai rūpi, kad per anksti gimę vaikai sėkmingai augtų ir stiprėtų, tėvams irgi labai reikšmingas.  

„Visuomenės moralinis palaikymas suteikia jėgų bei įkvepia vilties, o finansinis palaikymas atveria galimybes turėti inovatyviausius medicinos prietaisus bei slaugos priemones. Dėl centralizuotos monitoravimo įrangos daugybę kartų buvo kreiptasi į geradarius, ieškota įvairių galimybių, tačiau tai yra itin brangi įranga ir šiandien galime švęsti tik didelio visuomenės palaikymo dėka. Už tai esame nuoširdžiai dėkingi ir kartu su „Ankstukų“ projekto komanda šia dovana džiaugiamės kaip reikšmingu istoriniu įvykiu“, – neslėpė I. Laukytė-Budrienė. 

Gyvybes saugojančias iniciatyvas kuria visuomenės susitelkimas 

Šiandien visuomenei pristatytą naująją naujagimių stebėjimo įrangą, kurios vertė – 87 tūkst. eurų, Kauno klinikų Neonatologijos klinikai padovanojo paramos fondo „Gerų darbų dirbtuvės“ projektas „Ankstukai“. Beveik 11 metų mažiausiais Lietuvos gyventojais besirūpinančio paramos fondo „Gerų darbų dirbtuvės“ valdybos pirmininkas Vytenis Kinduris renginyje taip pat dėkojo kiekvienam, skyrusiam ir skiriančiam savo paramą per anksti gimusių vaikų gerovei – ar pervedant gyventojų pajamų mokesčio dalį, ar periodinėmis aukomis, ar prisidedant bent simboline suma konkrečiam įrenginiui įsigyti.

„Džiaugiamės, kad „Ankstukų“ projektą palaiko tokia gausi geradarių bendruomenė, o šis trapiausias gyvybes gelbėjantis projektas, kurį galėjome finansuoti iš savo sukauptų lėšų – puikus pavyzdys, kaip stipriai veikia bendrystė“, – pabrėžė V. Kinduris. 

Kauno klinikų ir paramos fondo „Gerų darbų dirbtuvės“ informacija