„Kauno energija“: pastatų būklė labiausiai lemia šilumos vartojimo juose efektyvumą

Nors kalendorinė žiema artėja prie pabaigos, būstų šildymo sezonas tebesitęsia, ir kiekvienam, kaip aiškėja iš energetikos specialistų susitikimų su gyventojais, norisi už šilumą mokėti kiek įmanoma mažiau.

Mokėjimai už šildymą labiausiai priklauso nuo pastate suvartoto šilumos kiekio. Šis, savo ruožtu, - nuo pastato būklės, lauko oro temperatūros ir patalpose norimos palaikyti temperatūros. Mokėjimai už šildymą priklauso ir nuo šilumos kainos, tačiau lemiamą įtaką čia daro būtent jos suvartojimas, teigiama miesto savivaldybės įsteigtos bendrovės „Kauno energija“ pranešime.

Pagal pavyzdžius akivaizdu, kad šildymo sezono metu sąskaitos už šilumą kokybiškuose, gerai prižiūrimuose namuose, lyginant su prastos būklės, blogai prižiūrimais daugiabučiais, skiriasi 5-8 kartus. Kuo geriau pastatas prižiūrimas, tuo mažiau šilumos iššvaistoma. Palyginimui, nurodyti adresai namų (ir jų pastatymo metai), kur šilumos suvartojimas mažas (602,81 kWh/mėn.), tuomet už šilumą 60 kv. m ploto buto šildymui pakanka (su PVM) sumokėti 35,99 Eur/mėn. (name, pastatytame 2006 metais). Kur šilumos suvartojimas didelis, tokio paties ploto apšildymui name, pastatytame 1959 metais, tenka išleisti 175,45 Eur/mėn.

„Atkreiptinas dėmesys, kad tiek šilumos kaina, tiek lauko oro temperatūra visiems buvo vienoda. Ir akivaizdu, kad daugiausiai mokėjimai už šildymui suvartotą šilumą skyrėsi dėl skirtingos pastatų būklės. Todėl pagal išgales reikia gerinti savo gyvenamųjų pastatų būklę ir diegti šilumos taupymo priemones. Paprastesnėmis taupymo priemonėmis gali pasirūpinti patys gyventojai, sudėtingesnėmis - pastatų administratoriai ar bendrijų pirmininkai“, - primena „Kauno energijos“ specialistai.

Pasak jų, daugiausia šilumos prarandama per išorines pastatų sienas, langus, duris, rūsių langelius, pamatus bei stogus. Todėl efektyviausias būdas sustabdyti praradimus - kompleksinė pastato renovacija. Tai - sudėtingas ir gana brangus būdas, tačiau jis apsimoka ir atsiperka, ypač jei pasinaudojama paramos programomis. Lietuvoje bei Kaune esantys pavyzdžiai rodo, kad, įvykdę kompleksinę pastato renovaciją, gyventojai sutaupo nuo 40 iki 60, o atskirais atvejais - net iki 75 proc. šilumos. Atitinkamai sumažėja ir gyventojų už šilumą mokami pinigai.

Pigesnis ir greitesnis būdas yra šilumos punkto įrenginių atnaujinimas bei automatizavimas. Automatizavus, sistema reguliuoja šildymo intensyvumą patalpose pagal lauko oro temperatūrą ir tokiu būdu taupo gyventojų pinigus. Automatizuojant šilumos punkto įrenginius, patartina izoliuoti ir neizoliuotus ar tik iš dalies izoliuotus vamzdynus, sklendes, ventilius bei šilumos punktuose esančią armatūrą, nes dalis šilumos pastatuose prarandama per juos. Reikėtų nepamiršti užsandarinti ir rūsių langelių, nes per juos taip pat į lauką išeina nemažai šilumos.

Dažnai žmonės skundžiasi, kad gyvena pernelyg karštai ir priversti atsidaryti langus, arba kad jų butuose pernelyg vėsu, palyginus su kaimynais, o mokėti tenka tiek pat. Tai yra beveik kiekvieno senos statybos daugiabučio problema. Tai, kad butuose šildoma nevienodai, yra išbalansuotos namo šildymo sistemos požymis. Dažniausiai jis atsiranda dėl netinkamos šildymo sistemų eksploatacijos arba dėl savavališkų ar netinkamai atliktų šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymų. Todėl labai svarbu tinkamai šildymo ir karšto vandens sistemas subalansuoti. Šiuo tikslu turėtų būti tinkamai išplaunamos pastatų šildymo sistemos ir ant stovų sumontuojami balansiniai ventiliai.

Šilumos tiekėjų nuomone, dar viena, palyginti paprasta, jos taupymo priemonė yra ant radiatorių sumontuojami termostatai - prietaisai, padedantys reguliuoti patalpos oro temperatūrą. Jie palaiko vartotojo nustatytą temperatūrą tol, kol termostatas nenustatomas kitaip. Tačiau šie prietaisai duoda naudos tik naujos statybos arba renovuotuose pastatuose, kuriuose buvo modernizuota šildymo sistema. Visus šiuos išvardintus darbus gali ir turi atlikti tik konkretaus pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. Gyventojai turėtų reikalauti iš jo, kad šie darbai būtų atlikti. Paprastesnėmis šilumos taupymo priemonėmis gali pasirūpinti ir patys gyventojai.

Didžiausi šalto oro srautai į patalpas patenka pro nesandarius langus bei duris. Tad natūralu, kad pirmiausia reiktų juos užsandarinti. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos galima užsandarinti silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Sandarinti reikia ne tik lango rėmus, bet ir stiklą. Tuo pačiu principu galima užsandarinti ir buto ar laiptinės lauko duris.

Kad šiluma netrukdomai sklistų į kambarį, nereikėtų užstatyti radiatorių baldais ar uždengti jų dekoratyvinėmis grotelėmis ar užuolaidomis. Didelių gabaritų baldus patartina statyti prie išorinių sienų. Saulėtomis šaltojo sezono dienomis patartina atitraukti užuolaidas ar žaliuzes, leidžiant saulės spinduliams apšviesti ir papildomai pašildyti būstą. Kambariuose už radiatorių naudinga įrengti šilumą atspindinčius ekranus iš folijos ar skardos, kurie atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių ir patalpos oro temperatūrą padidina 1-2 laipsniais.

Esant galimybei, rekomenduojama įstiklinti balkonus ar lodžijas. Jų įstiklinimas sumažina šalto oro skverbimąsi į butą, todėl oro temperatūra gretimame kambaryje lieka normali ir vėjuotą dieną. Jei galite, po medinėmis grindimis paklokite izoliacinės medžiagos sluoksnį. Šilumą padeda sutaupyti ir karšto vandens vartojimo įpročių pakeitimas. Pavyzdžiui, mažiau karšto vandens sunaudojama prausiantis po dušu, o ne prileidžiant į vonią, taip pat indus plaunant užkimštoje kriauklėje, o ne po tekančia srove, ir panašiai.

„Kauno energijos“ šilumininkai pataria vėdinti patalpas plačiai atidarius langus ir sukūrus trumpalaikį skersvėjį, kuris pakeičia orą patalpoje, bet nesuspėja jo atvėsinti. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu pamažu, bet ilgą laiką.

ELTA