Kauno ąžuolyno gamtotvarkos planą „nulėmė“ saugotini vabalai

Ketvirtadienį įsigaliojo šią savaitę Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintas Kauno ąžuolyno gamtotvarkos planas. Jį vykdant, bus užtikrinta saugomų laukinės faunos bei floros rūšių apsauga. Tuo pačiu lygiagrečiai sutvarkyta ir visa Žaliakalnio seniūnijos teritorijoje, Kauno miesto savivaldybės centrinėje dalyje, esanti Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo vertybė - Kauno ąžuolyno parkas. Miško žemės naudmenos čia užima 97,52 proc. teritorijos. Visa teritorijos žemė yra valstybės nuosavybė, kurią patikėjimo teise valdo Kauno savivaldybė.

Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą patikėta organizuoti labdaros ir paramos fondui „Lietuvos gamtos fondas“, bendradarbiaujant su Savivaldybės administracija bei Kauno marių regioninio parko direkcija. Tam bus panaudotos Europos Sąjungos aplinkos finansinio mechanizmo „LIFE“ finansuojamo projekto „Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas“ lėšos. Pasibaigus projektui ir esant poreikiui, likusių Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą organizuos Savivaldybės administracija, bendradarbiaudama su Kauno marių regioninio parko direkcija.

Kauno ąžuolynas yra miesto parkas, jo teritorijos plotas - 60,83 ha. Šiame parke auga apie 770 senų medžių. Ąžuolynas plačiai žinomas ne tik kaip gyventojų pasivaikščiojimų, poilsio vieta, bet ir kaip retų, saugotinų vabalų rūšių ( tai - europinis plačiaausis (Barbastella barbastellus), niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma barnabita) buveinė. Parkas įtrauktas į Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą, 2018 m. balandį patvirtintą aplinkos ministro, siekiant išsaugoti šias Europos Bendrijos svarbos rūšis, įtrauktas į Tarybos direktyvą (1992 m.).

Pažymėtina, jog iki parengiant Gamtotvarkos planą, Kauno ąžuolyne buvo aptiktos 8 saugomos gyvūnų ir grybų rūšys (viena - europinė), kurių biologijai svarbūs seni medžiai, pirmiausia ąžuolai. Nustatyta, kad ne visų šių rūšių apsaugos būklė yra palanki. Dėl niūriaspalvio auksavabalio, kaip teigiama minimame plane, būtini mikrobuveinių ir jų aplinkos palankios apsaugos būklės atkūrimo darbai. Ąžuolyno teritorijoje, kaip Elta ne kartą pranešė, yra viena didžiausių ir stabiliausių niūriaspalvio auksavabalio populiacijų Lietuvoje. Iš saugomų paukščių minėtinas vidutinis margasis genys, Kauno ąžuolyne peri mažiausiai viena šių paukščių pora.

Anot Gamtotvarkos plano kūrėjų, pagrindinės gamtosauginės problemos teritorijoje yra susijusios su jos unikalumą bei išskirtinę gamtinę vertę sudarančių brandžių ir perbrendusių ąžuolų, kurie yra niūriaspalvio auksavabalio mikrobuveinės, būklės blogėjimu dėl netinkamos jų priežiūros ir greta augančių menkaverčių medžių. Todėl susidarė nepalankios ekologinės sąlygos niūriaspalviam auksavabaliui ir kitoms šviesiamėgėms saugomoms rūšims, pablogėjo medžių sanitarinė būklė. Kita problema - invazinių rūšių: raudonojo ąžuolo, uosialapio klevo, baltažiedės robinijos plitimas.

Pagal Kauno ąžuolyno gamtotvarkos planą, numatoma atkurti teritorijoje palankią niūriaspalvio auksavabalio buveinių apsaugos būklę ne mažesniame kaip 49,5 ha plote, užtikrinti mikrobuveinėms tinkamą aplinką bei ekologines sąlygas. Planui vykdyti bus sutelktos ES, Lietuvos Respublikos biudžeto ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos. Už jas suplanuota organizuoti mažiau vertingų medžių bei krūmų, augančių saugotino medžio (tokių yra ne vienas šimtas) lajos perimetre ir (arba) susisiekiančių su juo lajomis, iškirtimą bei pašalinimą iš teritorijos, taip pat - sausų ąžuolų šakų pašalinimą, uosialapių klevų naikinimą bei saugotinų medžių lajų korekciją.

ELTA primena, jog vienokiais ar kitokiais būdais išsaugoti senuosius ąžuolus mėginta ir sovietmečiu. Dalis atsivėrusių jų drevių tuomet buvo grubiai „užplombuojamos“ betonu. Dabar numatyta atverti saugotinų medžių dreves ir pašalinti iš kai kurių mūro likučius. Ir dar viena iki šiol bent Kauno ąžuolyne netaikyta medžių apsaugos priemonė bus priešgaisrinė signalizacija, kurią suplanuota įrengti ne mažiau kaip 57 medžiuose su drevėmis.

ELTA