Kauno Ąžuolyno atgimimas tęsiasi: šimtamečių ąžuolų parką papildys nauji medeliai

Naujai atgijęs ir išgražėjęs Ąžuolynas Kaune ir toliau sulaukia deramo miesto rūpesčio. Jau šį savaitgalį šimtamečių ąžuolų gretas papildys kelios dešimtys iš jų gilių išaugintų medelių. Savivaldybė drauge su Lietuvos dendrologų draugija kviečia gamtos mylėtojus į ąžuoliukų sodinimo talką, o po jos – į ekskursiją. Dendrologai pasakos, kaip po parko rekonstrukcijos gyvuoja senieji ąžuolai ir kiek pagerėjo jų augimo sąlygos bei būklė.

Išauginti iš autentiškų gilių

„Ąžuolynas – respublikinės svarbos parkas, unikalus ir vertingas visos Europos mastu. Pirmenybė čia teikiama gamtai, seniesiems ąžuolams ir juose gyvenantiems vabzdžiams – niūriaspalviams auksavabaliams.

Savaitgalį sodinsime iš to paties Kauno Ąžuolyno gilių išaugintus medelius – bene identiškas šimtamečių tėvų kopijas. Sugrįžę į savo gimtąją vietą, jie augs stiprūs ir drūti, amžiumi galimai pralenkdami net kelias kauniečių kartas“, – mintimis dalijosi Lietuvos dendrologų draugijos prezidentas Arvydas Rutkauskas.

Pasak jo, visi norintieji prisidėti prie ąžuoliukų sodinimo laukiami šį šeštadienį (spalio 28 d.) 10.30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie Zoologijos sodo pagrindinio įėjimo. Talkos dalyviai kviečiami atsinešti kastuvą ir darbines pirštines.

Netoli Dainų slėnio numatyta pasodinti 20 autentiškų ąžuoliukų. Visi jie išauginti iš gilių, surinktų Kauno Ąžuolyne nuo dvidešimties Lietuvos nacionaliniais genetiniais ištekliais pripažintų medžių. Iki pusantro metro aukščio ūgtelėjusius paprastuosius ąžuolus miestui dovanoja VDU Žemės ūkio akademijos medelynas.

Pastebimai geresnė medžių būklė

„Ąžuolynas visada buvo ir išliks tai, kuo gali didžiuotis kiekvienas kaunietis. Turime saugoti ir nuolat rūpintis šia išskirtine vieta.

Rekonstruodami parką siekėme kelių tikslų: išsaugoti Ąžuolyno savitumą, pagerinti sąlygas šimtamečiams medžiams ir sutvarkyti susidėvėjusią infrastruktūrą, kad ji tarnautų jaukiam poilsiui. Abu rezultatus matome šiandien: parkas – išpuoselėtas, jaukus, pilnas žmonių, o specialistai sako, kad ąžuolų būklė gerėja“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kartu su parko rekonstrukcija vyko ir Ąžuolyno aplinkosauginės priežiūros programa. Jos metu vertinta pusšimčio senųjų medžių būklė, pirmą kartą Lietuvoje atliktas šaknų tankio tyrimas, imti mėginiai iš grunto.

2021-aisiais tirtuose medžiuose nustatytas beveik 27 proc. lapijos praradimas. Šiemet, pakartojus tyrimą, užfiksuotas jų būklės pagerėjimas. Dalies ąžuolų būvis išliko stabilus, o 18 medžių pagerėjo net 35 procentais.

Pasak dendrologų, pagrindinis faktorius – medžių senolių aplinkos šviesinimas. Tvarkant parko teritoriją išvalyti senųjų ąžuolų polajai, pašalinti invaziniai uosialapiai klevai, kiti savaime sužėlę lapuočiai. Sudarytos palankios sąlygos prailginti šimtamečių ąžuolų gyvavimo amžių ir įsitvirtinti naujai ąžuoliukų kartai.

Specialistai taip pat pasirūpino dirvožemio tręšimu, purenimu ir mulčiavimu, atveria saugotinų medžių dreves, šalindami mūro, betono likučius ir kitas šiukšles. Savivaldybė ir toliau finansuos stebėsenos programą, o surinkti duomenys bus pasitelkti įgyvendinant kitus Kauno parkų projektus.

Ekskursija su dendrologais

Spalio 28-ąją Ąžuolyne laukiami visi, norintieji iš arčiau pažinti šį parką. Lietuvos dendrologų draugijos prezidentas A. Rutkauskas praves turiningą ekskursiją.

Gyventojai turės progą iš pirmų lūpų išgirsti apie ligšiolinę aplinkosauginę priežiūrą bei ateityje laukiančius darbus – čia atliekamus tyrimus, nuo 100 iki 350 metų skaičiuojančių ąžuolų būklę.

Unikali erdvė garsėja kaip didžiausias Europoje miesto teritorijoje esantis ąžuolynas. Be to, šis objektas įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą bei Europos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“.