Kauno apylinkės teismo pirmininkas kvestionuoja smurto orderių taikymą: net ketvirtadalis skundų yra tenkinami

Per tris mėnesius nuo įsigaliojimo pradžios Lietuvoje išdavus 5 468 smurto orderius, Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Pūrvainis teigia, kad šie yra dažnai pritaikomi netinkamai ir neproporcingai. Pasak jo, tai galima matyti pagal 25 proc. siekiančius apskundimų tenkinimus.

„Dabar klostosi netinkamo įstatymo interpretavimo praktika. Iš tikrųjų tik nedidelė dalis orderių yra skundžiama. Kauno apylinkės teisme per visą laikotarpį gauti tik 35 skundai, bet 9 yra tenkinami. Jeigu apskundimų kiekis būtų didesnis, tai ir panaikinimas būtų matuojamas šimtais. Ir apskundimo, ir panaikinimo priežastis yra netinkama interpretacija ir taikymas, tiek, kiek tai susiję su ordino išdavimu“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė A. Pūrvainis.

„Tiek smurtą patiriantis asmuo, tiek smurtą keliantys asmenys net nežino teisinių argumentų, kuriuos galėtų ginčyti teisme“, – pridūrė jis.

Taip pat teisininkas turi priekaištų įstatymui dėl taikymo proporcingumo. Anot jo, ne visada aišku, ar toks 15 dienų trunkantis visiškas asmenų atskyrimas ir draudimas bendrauti tarpusavyje, ar jeigu smurtą patyręs asmuo gyvena su vaikais, yra reikalingas.

„Kyla klausimas, kiek proporcinga ta priemonė, nes skiriama 15 dienų ir taškas. Net teismas pamažinti negali. Nurodyta, kad netenkama teisės bendrauti su smurtą patiriančiu asmeniu ar su juo gyvenančiais. Ta priemonė su proporcingumu turi problemų, o policijos pareigūnai ne visada įvertina tinkamai“, – teigė jis.

Tuo metu policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis tvirtina, kad galimai netinkami orderių taikymai vyksta dėl to, jog policininkai privalo veikti greitai ir negali situacijos nagrinėti kelias dienas.

„Policininkai turi veikti čia ir dabar, ir šis įstatymas buvo konstruotas taip, jog pagalba galėtų būti pasiūlyta čia ir dabar. Teismai turi laiko gilesniam nagrinėjimui. Bet policininkui atvykus tai negali trukti paromis“, – teigė M. Akelaitis.

Taip pat, anot jo, asmenims yra pateikiama visa reikalinga informacija apie tai, kaip elgtis gavus orderį ir kaip jį galima apskųsti. O pats apskundimo procesas, jo teigimu, yra labai paprastas.

„Galima pateikti tiesiog paprastą lapą, kur parašyta, jog asmuo nesutinka su apskundimu. Ir policija turės tai priimti, nereikės visiškai jokių advokatų“, – paminėjo jis.

„Policijos pareigūnai jau įvykio vietoje turi suteikti informaciją apie tai, kiek orderis galios, galimas apgyvendimo vietas ir kaip galima apskųsti“, – pridūrė jis.

Policijos duomenimis, iki spalio 2 d. buvo išduoti 5 468 smurto orderiai. Daugiausia, vertinant pagal santykį, apie 30 proc. orderių buvo skirta sugyventiniui, vyrui – apie 19 proc., apie 16 proc. – sūnui. Pavojų keliančiais asmenimis 85 proc. atvejų buvo pripažinti vyrai, tuo metu moterys buvo daugiausia patiriančios pavojų – apie 79 proc. Teismui yra apskundžiama apie 5 proc. tokių orderių.

ELTA primena, kad naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas Seimo buvo priimtas pernai. Jis numato, kad, esant smurto artimoje aplinkoje rizikai, pilnametis smurto pavojų keliantis asmuo būtų įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei jis gyvena kartu su smurto pavojų patiriančiu asmeniu. Taip pat smurto pavojų keliančiam asmeniui neleidžiama lankytis šio asmens gyvenamojoje vietoje, artintis prie jo ir kartu su juo gyvenančių asmenų.

Už apsaugos nuo smurto orderio nustatytų įpareigojimų nesilaikymą asmenims nustatoma administracinė atsakomybė. Už tai baudžiama nuo 80 iki 320 eurų, nusižengus pakartotinai – nuo 300 iki 780 eurų.

Už šiuos nusižengimus taip pat gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose ar kursuose.