Kaunietės istorija: pirmasis panikos priepuolis mane ištiko būnant 10 metų

Tai klastinga liga, nes simptomais primena daugelį fizinių ligų. Tačiau negydomas nerimo sutrikimas gali paskatinti net pakelti prieš save ranką. Kaunietė dalinasi savo istorija, kai daugiau nei dešimtmetį panikos atakas palaikydavo tiesiog pervargimu ir kaip jai pavyko ligą suvaldyti.

Apie savo ligą sužinojau tik po 15 metų

Kaunietė Aistė pasakoja, kad pirmieji panikos priepuoliai ją ištiko dar ankstyvoje paauglystėje – „Kiek pamenu, man buvo gal 10 metų kai užklupo pirmasis panikos priepuolis. Spaudė galvą, trūko oro, siaubingai pykino, buvo silpna ir atrodė, kad širdis iššoks lauk. Jausmas buvo toks, tarsi tuoj mirsiu. Tai kartodavosi kas keletą mėnesių ir kaskart tėvai veždavo pas medikus. Tiksliai nepamenu, nei kokius tyrimus darydavo, nei ką diagnozuodavo. Suleisdavo vaistų ir paleisdavo namo. Tačiau tuo metu apie jokius panikos priepuolius nebuvo nei kalbos. Augimo spurtas ar pervargo mokykloje, o gal koks virusas – taip mano savijautą aiškindavo medikai. “

Moteris tik po 15 metų dėl didėjančio nerimo kreipėsi pagalbos į psichoterapeutus – „Visada save laikiau sveika ir tvirta moterimi. O tas būsenas, kaip ir medikai, nurašydavau nuovargiui, nes visada buvau labai aktyvi. Situacijai įsisenėti padėjo ir tai, kad save laikiau ir kitiems atrodžiau tikra optimistė. Į viską žiūrėjau su šypsena ir man atrodė, kad man viskas visada gerai.

Pas specialistą kreipiausi dėl padidėjusio nerimo. Maniau gal tai nuo streso darbe, norėjau išsikalbėti, pasitarti. Tačiau psichoterapeuto išvados mane sukrėtė. Po keletos seansų sužinojau, kad visi tie sveikatos pablogėjimai (aš juos taip vadinau) buvo tikrų tikriausi panikos priepuoliai. Negana to, pasirodo, pagal Burnso skalę sirgau itin sunkia depresija ir turėjau generalizuotą nerimą.“

Pagalba sau – efektyviausias vaistas

Aistė pasakoja, kad dėl darbo specifikos pabijojo rinktis medikamentinį gydymą – „Nežinau kodėl, tačiau tikėjau, kad su specialisto pagalba galiu sau padėti. Daug mėnesių kas savaitę lankiausi pas psichoterapeutą. Jis paskirdavo užduočių, pratimų. Juos tikrai sąžiningai darydavau, nes labai bijojau priepuolių pasikartojimo.

Blogiausia, kai priepuolis užklupdavo darbe. Visada su savim turėdavau knygelę su pratimais, tai jie padėdavo. Bet darbo metu geriausiai suveikdavo mobilioji aplikacija „Ramu“. Ji lietuviška, sukurta profesionalių psichologų. Ten yra meditacijų ir nusiraminimo pratimų, kurie man labai padėdavo. Kai darbe jau pajausdavau, kad priepuolis prasideda, čiupdavau telefoną ir užsidarydavau tualete. Per 15-20 minučių man pavykdavo nusiraminti ir grįžti į darbą. O dabar jau skaičiuoju aštuntą mėnesį, kai neturėjau nei vieno priepuolio. Man tai didžiulis pasiekimas!“

Panikos priepuolių simptomai

Panikos priepuoliai labai dažnai primena daugelio fizinių ligų simptomus, todėl pirmą kartą susidūrus su šia būsena sunku suprasti, kaip sau padėti. Daugeliu atveju panikos ataka prasideda nuo stipraus, kartais nevaldomo nerimo, kurį lydi vienas ar keli fiziniai pojūčiai:

– stiprus, dažnas, neritmingas širdies plakimas (virpėjimas),
– skausmas ir diskomfortas krūtinės ląstoje,
– padažnėjęs kvėpavimas ir/ar oro trūkumas,
– „įstrigusio kamuolio gerklėje“ arba smaugimo jausmas kakle,
– vis didėjantis silpnumas,
– galvos svaigimas,
– šaltkrėtis arba atvirkščiai – karščio pylimas,
– prakaitavimas, drebulys,
– odos pašiurpimas, dilgčiojimas
– nutirpusios galūnės (kojos ima drebėti, darosi kaip vatinės ir žmogus ima galvoti, jog tuojau nukris, nepaeis, nualps).
– pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai ir viduriavimas.

Šie simptomai dažniausiai priskiriami širdies, kraujotakos ligoms, infekcijoms ar paprasčiausiam nuovargiui. Tačiau kreipusis į medikus daugeliui tenka nusivilti. Atlikus net pačius išsamiausius tyrimus pacientas išgirsta – esate visiškai sveikas! Nes daugeliu atveju panikos priepuolius sukelia ne fiziniai, o psichiniai negalavimai.

Specialistai rekomenduoja nedelsti

Psichoterapeutai sako, kad negydant liga tik stiprėja. Ilgainiui, šalia atsiranda ir depresijos simptomai. Pacientas nebenori bendrauti, tampa uždaras, skundžiasi nuolat subjurusia nuotaika. Kai nerimas tampa nuolatinis, gali padaugėti minčių apie savižudybę. Todėl numoti ranka į tai nereikėtų. Jei pastebite, kad jums artimas žmogus gali turėti panašią problemą, tačiau vengia vizito pas specialistą, galite jį palaikyti. Paskatinti kreiptis pagalbos ar net palydėti į pirmąją konsultaciją.

Specialistai pataria užsiimti prevencija – susirasti atpalaiduojančių veiklų. Sportuoti, pasivaikščioti, skaityti knygą. Psichoterapeutai teigia, kad panikos ar nerimo sutrikimų tikrai nederėtų gėdytis. Dabartiniame mūsų gyvenime įtampos ir streso tiek daug, kad su panašiais sunkumais susiduria daugelis gyventojų. Anot jų, svarbu ieškoti pagalbos ir nenuleisti rankų, bei mokytis nugalėti baimes. Nes tai padeda ženkliai pagerinti emocinę gyvenimo kokybę.